Joninės kiTaip 2014

Veikla: „Joninės kiTaip“

Organizatoriai: Goloka party (http://golokaparty.lt/)

Data: 2014 m. birželio 28-29 d.

Dalyviai: Agnė, Arvydas, Edgaras, Indrė, Monika, Romas, Sigita, Sniega, Vita, Vitalija.

10464243_627150564065166_7617653586293986711_n       1980431_627150127398543_1231665811843321452_o    vestuves2vestuves

Klubiečiai pirmą kartą sudalyvavo „Joninėse kiTaip“ – festivalyje, kurio tikslas yra suteikti erdvę ir stiprinti tradiciją  švęsti blaiviai ir įdomiai. Ši šventė skirta susitikti bendraminčiams ir susirasti naujų draugų. Štai kokie dalyvių įspūdžiai:

Agnė

„Joninės kitaip“ – įdomus, neįprastas renginys A.L.L. gyvavimo istorijoje. Pirmą kartą per tiek mūsų veiklos metų lankėmės renginyje, kuris savo formatu nebuvo panašus į nieką kitą. „Egzotines“ vedinės vestuves, skanūs saldūmynai, lietus, vegetariškas maistas ir draugai.

Neabejotinai didžiausią įspūdį padarė nematyta vestuvių ceremonija, kurioje dalyvavo didelė kompanija asmenų, kurie neturėjo visiškai nieko bendra su jaunaisiais. Atvirai pasakius, pati ceremonija pareikalavo tikrai daug jėgų. Palapinėje buvo taip karšta ir ta ceremonijos dalis, kai buvo uždengtas amžinas židinukas (ar kaip ten jį vadino) buvo klaikiausia. Oro trūkumas ir židinuko smarvė tiesiog rietė nosį, nors stovėjau palapinės gale 🙂 Džiaugiuosi, kad ceremonijoje niekas nenualpo ir neapsinuodijo. 🙂

Kas dar įstrigo galvoje apsilankius šiame renginyje? Saldumynai, kurių paragavau, buvo išties skanūs, nors važiuojant automobiliu į šventę, Vitai ir Sniegai pasakojau, kad pirmą kartą jų paragavusi nebuvau sužavėta. Tą patį galėčiau pasakyti apie vegetarišką maistą, kuris iš pradžių pasirodė ganėtinai keistas, bet ilgainiui paliko gerą įspūdį. Negaliu nepaminėti ir laikinų tatuiruočių, kurios leido susimąstyti, ar norėčiau turėti tikrą. Ir žinote ką, visai būtų smagu 🙂

Ačiū visiems už smagią draugiją ir galimybę apsilankyti tokiame renginyje.

Picture 131 Picture 144  Picture 132  Picture 137

Edgaras

Kai Monika paprašė parašyti įspūdžius iš šios veiklos buvau giliuose apmąstymuose. Veikla buvo įdomi ir kitokia, to nepaneigsi. Asmeniškai man kilo klausimas, ar galiu krykštaudamas pasakyti, kad man ji labai patiko? Atsakymas būtų – ne, tačiau taip pat negaliu sakyti, kad ji man ir nepatiko. Sunkiausia rašyti tokius įspūdžius, kai grįžus iš veiklos lieka dvejopi ir gana prieštaringi jausmai. Žinau, kad savo atsiliepimą rašys ir Vitalija (nė kiek neabejoju, kad ji šia veikla liko sužavėta), todėl kiekvienas skaitantis galės susidaryti savo vykusios veiklos paveikslą. Galiausiai nutariau įspūdžius parašyti „Ekstrasensų mūšis“ laidos skeptikų principu – nepriimti kiekvieno bandyto įteigti fakto kaip visišką tiesą, bet ir nepulti visko iškart kategoriškai neigti ir atmesti.

Pristatyta veikla – „Joninės kitaip“ skambėjo intriguojančiai. „Šventė bus minima be alkoholio, cigarečių ir mėsos“ –  šis reklaminio plakato pristatymas sudomino, todėl nusimatė puikus Vitalijos su Monika vestos vegetarizmo paskaitos tęsinys. Labiausiai norėjosi pamatyti, sudalyvauti bei pajausti kitokį Joninių šventės minėjimo būdą (esminė sakinio dalis – Joninių šventės). Šioje vietoje, mano manymu, dalis dalyvių ir užkibo ant reklaminio kabliuko. „Joninės kitaip“ nieko bendro neturėjo nei su Joninėmis, nei su tradiciniu šventės sąvokos supratimu. Taip ir likau nesupratęs, kaip tai ką mačiau (truputį kantrybės, ką mačiau aprašysiu netrukus) yra susiję su Joninėmis. Manau, kad buvo prisidengta gražia tradicine mūsų kultūros švente tam, kad būtų galima „pareklamuoti“ alternatyvią kultūrą. Tiesa, vėliau teko paskaitinėti organizatorių teiginius, kad šventės dalyviai „turėjo surasti paparčio žiedą savo širdyje“. Hmmm na čia tiesiog taip bandyta „pritemti“, kad nuo to tempimo net guma nutrūko… Gaila, bet visas renginys buvo „pastatytas“ ant seminarų (taip juos vadino organizatoriai), visi kiti dalykai liko nuošalyje.

Taigi, kas ten buvo, ką pamačiau ir kaip tai vertinu? Atvykome standartiškai, prieš išvykdamas iš Klaipėdos skaniai suvalgęs paskutinį gabalėlį mėsos 🙂 Kelionė neprailgo, nors ji ir nebuvo tolima. Nustebino renginio vieta, kuri buvo prie pat plento. Tiesą pasakius tinkamą meditacijai vietą savo galvos vaizdiniuose įsivaizdavau kiek kitaip. Kiek tolėliau nuo stovyklos buvo meditacinis kalnas su vaizdu į visą stovyklavietę, tačiau ant jo taip ir neteko užlipti. Mums atvykus stovyklavietėje jau buvo iškilęs gausus palapinių miestelis, savo vietelės ieškojome ir mes. Ją radus teko netikėtai nustebti. Jau prieš šią veiklą Monika ir Vitalija atrodė ypatingai nuolankios, baikščios ir net atsisakančios dalies savo teisių organizatorių atžvilgiu. Tačiau kai su Arvydu norėjome privažiuoti arčiau su automobiliais ir iškrauti visus daiktus, išgirstas jų pasakymas „nedarykit mums gėdos, atsinešim daiktus pačios“ (nepilną puskilometrį) privertė suklusti. Kažkaip iš teisininkių, kurios daugeliu klausimų turi tvirtą nuomonę, žino ir vertina savo prigimtines ir turimas teises, tokio nepamatuoto nuolankumo organizatorių atžvilgiu tikrai nesitikėjau. „Bus įdomu“ – pagalvojau sau tyliai 🙂 „Gėdą“ visgi padarėme, ne tik privažiavome iki savo išsirinktos vietos, bet ir mašinas pastatėme netoli palapinių, šalia daugelio kitų dalyvių automobilių 🙂 Įsikūrimas neužtruko ilgai ir mūsų visa grupelė jau smalsiai vaikštinėjo po visą stovyklavietės ir renginių teritoriją.

Gauta renginio programa privertė suklusti. Ji buvo gausi pranešimais, tačiau pasigedau šventės akcentų. Toks įspūdis, kad visi lektoriai suvažiavo į vieną vietą ir visi nori skleisti savo tiesas. Jeigu yra skaitomi pranešimai / seminarai / pamokymai / gyvenimo tiesos / ir tai sudaro visą renginio pagrindą, tai tokiu atveju tai turi būti ir atitinkamas pavadinimas – konferencija, seminarų ciklas, vedų studijos, bet tikrai ne „Joninių kitaip“ šventė. Taip lektoriai šnekėjo įdomiai, dalis perteiktos informacijos tikrai verta dėmesio, tačiau kaskart mano veide atsirasdavo ironiška šypsena, kai jie perlenkdavo lazdą. O tai padarė visi be išimties girdėti lektoriai. Dalis jų pateiktų argumentų ar kraštutinumų pasirodė juokingi ir susiję su viskuo aplink (anatomija, biologija, genetika ir t.t.), bet tik ne su tuo, ką jie „kaltindavo“. Žinoma, kaip „rimti ir nenuginčijami“ argumentai vėl buvo pasitelkti vargšai mistiniai mokslininkai („mokslininkai nustatė“), ar argumentuojama pasitelkiant seniai  paneigtus mitus (pvz.: „kiekvienas vyras apie seksą pagalvoja kas 7 sekundes“). Pasirodo, tai pastebėjau ne tik aš (buvau sau pasižadėjęs nepradėti pirmas kritiškai vertinti) bet ir dalis aplinkinių klausytojų, kurie garsiai nusistebėdavo išgirdę tam tikrų „perliukų“. Šis lazdos perlenkimas nuvylė, nes dalis informacijos tikrai buvo vertinga ir įdomi, o sąmoningai įdėti šaukšteliai deguto nebuvo reikalingi ir tik visą kitą gėrį sumenkino. Asmeniškai pasigedau daugiau lydinčių šventę renginių – meditacinės muzikos kampelių, jogos pamokėlių, sveiko vegetariško maisto pasirinkimo įvairovės. Dalies šių dalykų nebuvo, dalies buvo labai nedaug, dalis buvo už papildomą mokestį ar pagal išankstinę registraciją. Tačiau su kaupu buvo seminarų, seminarų, seminarų… aš norėjau „prasiplauti“, „apsivalyti“ ir kitas kūno vietas, bet orientacija buvo tik į smegenis 😛 Kad būtų aiškiau pateikiu paveikslėlį, ką apima visa ši sritis, ši gyvenimo filosofija (nebūtinai su religiniu kvapeliu). Tikiuosi kad aiškiau eis suprasti, ko aš tikėjausi (gamtos sąlygomis) šiame renginyje.

sveikatingumo turizmas

Pirmos dienos topai turėjo būti keli. Pirmiausia Holi šventė, kurios metu žmonės mėtosi dažų milteliais. Kuo spalvingesnis išeini iš šventės, tuo labiau mylimas esi. Džiaugiuosi, nes pasirodo esu mylimas 🙂 Holi šventė man buvo kažkas naujo, kažkas neįprasto. Gaila, kad truko ji neilgai, bet dėmesio ir sudalyvavimo bent kartą tikrai buvo verta. Antrasis vakaro akcentas turėjo būti lyg ir koncertas… Mačiau, kad dalį dalyvių jis tikrai „vežė“. Nežinau, ar dalis šokėjų buvo ko „užvartoję“, bet iš šono atrodė švelniai tariant keistokai. Kita vertus, nieko nereikia ir vartoti, kai pora valandų girdi tą patį tekstą iš trijų žodžių ir aštuonių eilučių „užveža“ ir be papildomo stimulo. Žinoma, tai galima pavadinti ir kitais terminais 🙂

Antros dienos topas turėjo būti vedinės vestuvės. Čia aš buvau stebėtojas, matytą vaizdą komentavo kiti. Tačiau turėčiau pritarti girdėtai nuomonei, kad švelniai tariant keistokai atrodo, kai pagal kitos kultūros papročius tuokiasi žmonės, nei gimę, nei augę toje kultūroje. Rezultatas išėjo labai jau numanomas – niekas, išskyrus ceremonijos vedantįjį, nežinojo visos eigos. To pasėkoje ir pati ceremonija išėjo dvejopa – lyg ir vestuvės, bet lyg ir pristatantis šią ceremoniją šou renginys jo stebėtojams. Tačiau šių vestuvių pabaigoje buvo vienas topas, kuris man ypač patiko. Kai jau beveik visa kompanija norėjo važiuoti namo, aš pasiūliau pažiūrėti kelis indiškus šokius, kuriuos atliko keturios merginos. Jie netruko ilgai, tačiau tai buvo mano asmeninis šios veiklos topas, nes tai darė profesionalios šokėjos, jos tai darė gerai. Tačiau dar svarbiau, kad jos tiesiog supažindino su kitos kultūros meno elementais, ir neužsiiminėjo vienos kūno dalies skalbimu 🙂

Peržvelgiau visą savo tekstą… daug parašiau, dar daug įvairių minčių kyla, norėtųsi rašyti ir apie kitus dalykus – maistą, kompaniją, orą, atmosferą, bet šįkart mano įspūdžius nusvėrė aukščiau aprašyti dalykai. Apibendrinant visą savaitgalį, tai jis tikrai buvo kitoks, buvo neįprastas, gal mano lūkesčiai ir buvo užkelti, tačiau pabandyti buvo verta. Ačiū Vitalijai už pasiūlytą veiklą ir Monikai už gerą ir sklandų jos organizavimą!

Picture 139   Picture 125  Picture 135    10495582_629840833796139_7924822969940330081_o

Picture 141 Vitalija

Aš su vedų kultūra ir vaišnaviškomis tradicijomis esu kažkiek pažįstama jau kurį laiką, todėl mano įspūdžiai apie renginį, manau, bus kitokie nei daugumos veikloje dalyvavusių žmonių, bet išgirdusi kieno Monika paprašė parašyti įspūdžius, tikiu, jog ji būtent to ir siekė – atskleisti kuo įvairesnes nuomones. 🙂

Iš tiesų į renginį Joninės kiTaip vykti norėjau nuo pat tos akimirkos kai apie jį išgirdau. Kadangi pati jau kurį laiką nevalgau mėsos ir beveik visiškai nevartoju alkoholio, idėja praleisti savaitgalį švenčiant tarp bendraminčių traukė kaip magnetas. O ir žmones, organizuojančius renginį, jau teko pažinti ir puikiai žinojau, jog jų optimizmu ir puikia, šviesia nuotaika neįmanoma neužsikrėsti. Taigi labai apsidžiaugiau, kai Monika nusprendė dalyvauti šioje šventėje kartu. Žinodamos renginio specifiškumą iš pradžių jo į ALL veiklas net nesiūlėme, tiesiog taip pamanėme informuosime apie jį ir gal tiesiog atsiras norinčių prisijungti. Buvo smagu, kai mūsų pasiūlymas sulaukė susidomėjimo ir buvo įtrauktas į ALL veiklas, nors gal kažkiek ir neramu, žinant su kokiais stereotipais ir išankstiniais nusistatymais kartais susiduria vedinės kultūros skleidėjai. 🙂

Taigi ankstyvą šeštadienio rytą dviem ekipažais pajudėjome link Kelmės rajono. Atvykę į renginio vietą, pamatėme, jog palapinių miestelis jau dygsta, taigi nieko nelaukdami užsiregistravome ir įsirengėme ir mes. Tuomet patraukėme paklausyti jau vykstančios Ievos Ivaškevičūtės paskaitos apie tai, kaip tapti laimingomis. Paskaita buvo paremta iš esmės vedų žiniomis ir asmenine lektorės patirtimi, kaip ir kitos renginio metu vykusios paskaitos. Iš patirties žinau, jog kontrastas tarp paskaitose dėstomų žinių ir mūsų šiuolaikinės bei įvairių žiniasklaidos ir pramogų pasaulio priemonių formuojamos pasaulėžiūros yra ryškus, o kai kurie dalykai galėjo skambėti apskritai neįtikinamai (bent jau kol savo kailiu neišbandai), tačiau tikiuosi, jog kiekvienas išgirdo kažką naujo ir naudingo, o gal bent jau buvo suintriguotas kokią nors metodiką išbandyti ir tokiu būdu įsitikinti, ar ji veikia 🙂

Po paskaitos su merginomis nusprendėme apžiūrėti likusią teritoriją ir netrukus jau aptikome vieną iš traukos centrų – palapinę, kurioje nuostabioji Nrsimha Rupini chna dažų pagalba kūrė įstabius piešinius ant kūno. Nieko nelaukusios stojome į eilutę ir netrukus džiaugėmės pasipuošusios naujais piešiniais ant rankų, kaklo, nugaros ir veido. Net mūsų vyrukai taip pat nusprendė pasipuošti laikinomis tatuiruotėmis. Be chna puošinių, merginos taip pat turėjo progą ir kaktas pasipuošti tradiciniais bindi, kuria visos ir pasinaudojome. Ką galiu pasakyti – patinka mums, moterims, puoštis 🙂

Apsipirkę dar įvairių prieskonių ir kitų gėrybių, patraukėme pietauti. Iš pradžių eilutė prie pietų atrodė gąsdinančiai, bet judėjo ji greitai ir netrukus mėgavomės skaniu, sveiku vegetariniu maistu. Iš tiesų, maistu džiaugiausi labai. Gal kitiems sunku suprasti, bet kai jau tris metus norint kur nors (ne savo pačios namie) ką nors pavalgyti, tenka ilgai ir nuobodžiai vartyti visą meniu bandant surasti ir išsiaiškinti tuos kelis patiekalus, kuriuos galiu valgyti, arba kitais atvejais apskritai tenkintis bulvėmis, ryžiais ir salotomis ar apsimesti nealkanai, galimybė laisvai valgyti viską, ką duodą, ir dar taip skaniai, sveikai, įvairiai ir sočiai suteikė daug džiaugsmo.

Pavalgę sugrįžome prie vienos iš paskaitų palapinių, kurioje netrukus paskaitą pradėjo svečias iš Latvijos Ruslanas Naruševičius – lektorius pasižymintis ne tik ilgų praktikos metų patikrintomis žiniomis, tačiau ir tikrai puikiu humoro jausmu. Tiesa, teko paskaitos metu trumpam pasišalinti, kad spėtume persirengti netrukus po paskaitos vyksiančiai Holi šventei, tačiau lektorius iš tiesų paliko neišdildomą įspūdį.

Holi šventė turbūt buvo vienas iš pačių linksmiausių dalykų, kuriuose teko dalyvauti paskutiniu metu. Tame spalvotų miltelių debesyje pasijutau taip laisvai ir linksmai, kaip įmanoma būdavo tik vaikystėje. O kai aplink tiek žmonių ir visi linksmi, besijuokiantys ir spalvoti, bendra energija buvo neįtikėtina. Dažų kliuvo visur – į akis, ausis, dantis ir už marškinėlių, net kelnių, tačiau aplink tik juokas ir laimingi veidai.

Linksma buvo ir bandyti po dušu atsiprausti 🙂  Nors lauko dušų buvo 12, visiems bandant jais visais vienu metu pasinaudoti, krito slėgis ir vanduo iš dušo bėgo tik jo galvutę laikant žemai, gal 30 cm nuo žemės. Iš tiesų, šiek tiek pasigailėjau, kad neprisijungiau prie Edgaro eiti į tvenkinuką nusimaudyti, tačiau nėra problemų, kurių neįmanoma išspręsti su šiek tiek išradingumo. 🙂

Pavalgę vakarienę, dauguma klubiečių grįžo prie palapinių žaisti tinklinio. Kadangi aš su kamuoliu nedraugauju, grįžau į šventės vietą pasisemti daugiau tos puikios nuotaikos. Kirtanas, kuris tuo metu jau buvo prasidėjęs didžiojoje palapinėje, ir man pačiai yra ganėtinai naujas dalykas, todėl iš pradžių tik nedrąsiai sėdėjau ir stebėjau kitus. Iš pradžių kiek iš toliau, prisėdusi prie laužo, tačiau netrukus lietutis suvarė visus į palapinės vidų. Gal kažkam ir neįprasta, bet man labai smagu buvo stebėti žmones, kurie moka taip atsipalaiduoti ir linksmintis, šokti visiškai be jokio alkoholio ar kitų intoksikantų. Jeigu esi atviras naujoms patirtims, stebint tokius žmones tampa neįmanoma neužsikrėsti jų nuotaika ir nesvarbu tampa ar tai kirtanas, ar kitokia muzika, vakaro eigoje jau ir man nusėdėti vietoje tapo sunku. Džiaugiuosi, jog ir kitos merginos sugebėjo atsipalaiduoti ir kartu su manimi „pastrikinėti“.

Prieš miegą dar išgėrėme po stiklinę karštos pieno arbatos su prieskoniais ir po tokios turiningos dienos, užmigau labai lengvai ir greitai.

Ryte labai apsidžiaugiau, kad nelijo, nes tai reiškė, kad kol kai kurie dar saldžiai miega, mes su mergaitėm galime čiupti kilimėlius ir pažadinti kūną bei protą jogos meistrų pagalba. Sekmadienį mūsų laukė dar viena netradicinė ir įdomi pažintis – vedinės vestuvės, kurias stebėti buvome pakviesti ir mes. Visos ceremonijos neatpasakosiu, tačiau ji padarė neišdildomą įspūdį. Jaunoji atrodė nuostabiai gražiai, visa išpuošta gėlėmis ir papuošalais, ir laiminga. Teko nugirsti, kad vestuvėms ją ruošė visą dieną – masažavo, tepė eteriniais aliejukais, šukavo, dažė ir puošė, kad jai niekuo tą dieną rūpintis nereikėtų ir galėtų tik mėgautis. Pati ceremonija pilna gražios simbolikos ir gilios prasmės. Sako, kad tokia vestuvių ceremonija jaunuosius sujungia ne vienam, o net septyniems gyvenimams. Taip pat teko pastebėti ir kai kurių panašumų su tradicinėmis lietuviškomis vestuvėmis, pvz. tėvelių palaiminimo prašymas. Tikrai džiaugiausi galėdama susipažinti su šiomis tradicijomis iš arčiau ir sudalyvauti gražioje dviejų žmonių šventėje, mintimis palinkėdama jiems daug laimės judviejų kelyje.

Kaip vestuvių dovaną svečiams, jaunieji pasiūlė visiems prisijungti ir pasidžiaugti tradicinių indiškų šokių kolektyvo programa, kuri buvo puikiai atlikta ir informatyvi.

Tuomet atėjo laikas jau ir mums skirstytis, tačiau namo vykau kupina vidinio džiaugsmo ir šiltų prisiminimų. Džiaugiuosi pamačiusi, jog tiek daug žmonių moka puikiai atsipalaiduoti ir linksmintis be jokio alkoholio ar kitų intoksikantų. Taip iš tiesų net daug geriau – nebuvo girdėti jokių pykčių, jokių muštynių ar agresijos, jokių keiksmų ar kabinėjimosi, tiesiog daug linksmų, draugiškai nusiteikusių šiltų žmonių. Dar neteko skaityti kitų dalyvavusių įspūdžių, tačiau tikiuosi, kad bent su kai kuriais šią veiklą, kaip klubo ar kaip individualią, pavyks pakartoti.

Ačiū Monikai, ačiū visiems kartu dalyvavusiems ir ačiū visiems organizatoriams bei savanoriams už puikų ir įsimintiną savaitgalį. Linkiu visiems daug laimės. 🙂

10372857_630704877043068_3981805586504517703_o10551634_630702023710020_7455306589564782392_o10481347_630705207043035_2656191485448569877_o

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide