A.L.L. išvyka į Druskininkų vandens parką

Veikla: A.L.L. išvyka į Druskininkų vandens parką

Data: 2014 03 10 – 11d.

Dalyviai: Agnė, Arvydas, Edgaras, Kęstutis, Mindaugas, Monika, Sandra, Sigita, Vitalija.

animaatjes-sauna-59520

Kasmetinė išvyka į Druskininkus seniai yra tapusi klubo tradicija. Kiekvienais metais šioje veikloje stengiamės įvesti tam tikrų naujovių. Šiemet jų buvo net keletas. Pirmiausia nauja buvo tai, kad išvažiavome pirmadienį, darbo dieną. Antra naujovė tai, jog pirmą kartą likome nakvoti Druskininkų vandens parko viešbutyje. Nusprendžiau įvesti ir dar vieną eksperimentinę naujovę ir įspūdžius parašyti vienas, tačiau apžvelgti kiekvieną veiklos dalyvį.

Druskininkų išvyka buvo pradėta planuoti dar sausio pradžioje. Žinojome, jog važiuosime su nakvyne, nes norėjome visapusiškai pasilepinti teikiamais vandens parko malonumais ir neskubant grįžti namo. Dėmesys nukrypo į specialų vandens parko pasiūlymą, kai už priimtiną kainą (apie 300Lt nakčiai dviems asmenims) į pasiūlymo paketą buvo įskaičiuota nakvynė, vakarienė ir pusryčiai, neribotas laikas Druskininkų vandens parke, nemokama gydomoji procedūra ir nemokama vieta automobiliui. Vienintelis šio pasiūlymo trūkumas tas, jog jis galioja tik darbo dienomis. Dėl šios priežasties išvyką ir teko pradėti planuoti sausį, kad būtų galima sužiūrėti palankiausią savaitę, kuomet ir darbai daug nekentėtų, ir malonumas būtų visapusiškas. Idealiausia savaitė pasitaikė kovo mėnesį, nes 10 diena yra pirmadienis – darbo, o 11 diena antradienis – nedarbo.

Iš ankstesnės patirties žinojau, kad Druskininkų vandens parke kambarius rezervuoti reikia smarkiai iš anksto. Paprašiau kubiečių, kad apsispręstų iki sausio pabaigos, ar kovą(!) važiuos į Druskininkus. Etatinės šios veiklos dalyvės (Vitalija, Monika, Agnė, Sandra) apsisprendė žaibo greičiu ir patvirtino savo sprendimą dar sausio viduryje rezervuodamos kambarius. 🙂 Pavydėtinas greitumas! Kad tik dažniau taip 🙂  Šiek tiek keblumų sukėlė nelyginis dalyvių skaičius, nes turėjome važiuoti 11 asmenų. Į dvi mašinas netelpam, trijų varyti neapsimokėjo… Ką daryt? Buvo svarstomi įvairūs variantai, kol galiausiai situacija išsisprendė savaime. Gaila, žinoma, kad Darius su savo svečiu negalėjo važiuoti, kad jam teko atšaukti rezervaciją. Taip likom devyniese.

002

Gamta gražių orų nepagailėjo. Abi dienas švietė saulutė, danguje praktiškai nebuvo jokių debesėlių. Susitikimo vietoje įprasta procedūra. Vieni atvyksta ankščiau, kiti laiku, treti tradiciškai maitina klubo karvytę vėlavimo pinigėliais. Vėlavimo priežasčių net neklausiam, nelabai įdomu, tik smagiai žiūrim, kai su šypsena veide į karvytę beriami pinigėliai 🙂  Susimojuojam tarp mašinų, lyg karantine būtume ir bijotume vienas prie kito prisiliesti, ir pirmyn į kelionę. Tiesa, Agnė perbėgo greitai į kitą ekipažą. Gal užkratas buvo mūsų automobilyje? 🙂

Kelionė neprailgo, važiuoti tiesiai visuomet lengva, tik spust mygtuką „autopilotas“ ir laikai vairą. Maloniai nustebino antrasis Volvo ekipažas. Kelionė visgi ilga – 350 kilometrų, o ilgai lauktas signalas „sisi sisi, mes norim sisi“ pasigirdo tik po daugiau nei 200km. Kažkaip užsiliūliavau ir pamiršau tą „sisi“ proceso neišvengiamumą, todėl tai atlikti teko mažoje degalinėje. Mano kaltė! O kad nesijausčiau per daug kaltas, man padėjo šauniosios bendrakeleivės, kurios su dideliu noru pradėjo vykdyti projektą (kaip pačios išsireiškė) „patikrinkim Edgaro kantrybę“ 🙂  Na kaip, ar pasisekė? Mano kuklia asmenine nuomone, buvo pasiektas naujas mano kantrybės rekordas, ar ne? 😀 Tiesa, Arvydas vadovaudamasis savo profesiniais įgūdžiais pastebėjo, kad pilietis Edgaras pažeidžia KET taisykles ir tam tikrose atkarpose viršija greitį 🙂

020Taip atvažiavome iki pirmojo lankytino objekto – Merkinės piliakalnio. Oras nuostabus, vaizdai įspūdingi, puiki vieta meditacijai ir fotografijoms. Visa tai atlikę dar kiek patrypčiojam, pasigrožime vaizdais ir patys keleiviai jau sako „tai galim jau važiuot“. Žinoma, prašom, negi prieštarausi. Važiuojam toliau į Merkinės piramidę. Piramidėje nuostabi akustika, o tą dieną kaip tik įrašinėjo kažkokias dainas. Tai kartu pasiklausėme ir dainų, ir giesmių, pabuvome su savo mintimis, pasisėmėme teigiamos energijos. Nesinori apie Merkinės piramidę daug rašyti, neturiu tam reikalingų tinkamų apibūdinimų. Galima tikėti, galima netikėti, bet tenka pripažinti, kad savita energija ir neįprastas jausmas ten tikrai yra.

Kitas sustojimas – vandens parkas. Matydamas vandens parko pastatą mintyse save glostau, nes pavyko atvažiuoti tiksliai pagal numatytą planą. O planas buvo paprastas: atvykti 15 minučių nuo registracijos pradžios, kad būtų galima išvengti pirmosios besiregistruojančių bangos, bet prieš antrąją svečių bangą. Mums kartu tai pavyko padaryti ir mes spėjome į tą 20-30 minučių lango tarpą, kada registratūroje beveik nėra eilių 🙂  Taigi, registracija, kambarys, gydytoja, procedūros užsakymas, vandens parkas. Eiga gali būti ir kita, bet rezultatas tas pats – malonumai vandens parke. O malonumai kiekvienam savo, nes ten tikrai visi ras kas kam patinka. Asmeniškai visą laiką praleidau su Sigita, kartais sutikdamas Mindaugą su Kęstučiu ar Moniką su Arvydu. Parkas didelis, žmones jame greitai išsisklaido. Kažin kaip kelionė patiko kitiems. Pabandysiu pasvarstyti.

WP_20140310_004

Kas paliko Sandrai didžiausią įspūdį, ji parašė savo FB paskyroje: „Aciu, draugai, uz fantastiskas kelias dienas praleistas su jumis Druskininkuose! Ypac noriu padekoti kambario draugems Vitalija ir Agne uz nepakartojamus „perliuku rinkinius“, smagu juoka, netiketus atradimus ir galimybe prisiminti vaikyste  Zinau viena – TIKRAI KARTOSIM!!!! Tik bus dar geriau!!!! :)))) (Kalba netaisyta). Taigi, Sandrai labiausiai patiko kambariokės ir pašnekesiai „tarp mergaičių“ temomis. Kiek kartais nedaug reikia iki pilnos laimės, o kas ateityje bus geriau istorija šelmiškai raudonuodama nutyli  🙂

Sigita atsikėlusi antrą dieną pagalvojo, pagalvojo ir tvirtai pareiškė, kad „va, dabar tai jau tobula kelionė, nes gavau visą malonumų komplektą“. Druskininkuose visuomet malonu, kai aplink vien tik poilsis, vandens procedūros ir ramybė.

Arvydas mėgavosi pirčių teikiamais malonumais, tačiau nepamiršo ir darbo specifikos. Dieną akylai stebėjo Edgaro daromus KET pažeidimus, o vakare pasakojo apie savo darbo ypatybes.

Kęstutis lankėsi Druskininkuose pirmą kartą ir sužinojo puikių vietelių į kurias verta grįžti, tik grįžti kartu su merginos kompanija. Jam taip patiko pirtys, kad net visą naktį jautėsi kaip pirtyje. Gerai, kad peršalimo požymiai greitai pasitraukė nuo jo.

Mindaugas pavaišino visus savo tėviškės alumi, atrado Druskininkuose pirčių zoną ir kalbėjo, kalbėjo, kalbėjo. Kalbėjo daug, apie tai ką galvoja, ir apie tai, ką mato 🙂  Sužinojome, kad jam kartais „tiesiog norisi filmą pažiūrėti, o ne pašaliniais reikalais užsiiminėti“  🙂  Žodžiu, metų frazės stiprų nominantą turime.

Monika tradiciškai maloniai leido laiką Druskininkuose. Mėgavosi pirčių procedūromis, mėgavosi Arvydo draugija, bet nepamiršo ir vienas nuo kito pailsėti. Beje, Monikos riešutai buvo labai skanūs.

026Agnė ir Vitalija buvo mažiausiai pastebimos. Į klausimą „o kur Vitalija?“, atsakymas buvo aiškus ir paprastas: „Ji kaip katinas, nori savais keliais pavaikščioti, ateis kai pati norės“. O Agnė įtarė, kad kažką negero suvalgė, kas jai atėmė norą sudalyvauti socialiniame vakare. Tačiau tikiuosi, kad išvyka joms patiko.

Taigi, malonumus reikia patirti, reikia jų norėti, o ne apie juos rašyti. Antroji diena prasidėjo saldžiu miegu, įvairiomis gydomosiomis procedūromis ir išvykimu namo. Bendrakeleiviams pageidaujant, greitai suorganizavau papildomą vieną objektą ir nuvažiavome į Birštoną. Pasivaikščiojome Nemuno pakrante, po parkelį, bet vėjas buvo kiek žvarbokas ir sėdome į mašinas. Pakeliui dar sustojome pavalgyti, o vėliau dar truputis kelionės ir mes vėl Klaipėdoje. Išsiskirstėme panašiai, kaip ir susitikome. Oficiali priežastis „šalta“, todėl dalis merginų nelipo iš mašinos, teko susimojuoti per langą. „Karantinas dar nepasibaigė, ar aš raupsuotas?“, pagalvojau sau tyliai… Pasidarė man kiek ramiau, kai Agnė parbėgo atgal į mano ekipažą. „O gal visgi užkrečiamasis virusas ne mano automobilyje?“ 🙂 Tačiau, čia pat vėl sunerimau: „O gal organizuota kelionė nepatiko, ir nenorėdamos man meluoti į akis, nusprendė geriau visai nelipti laukan? O gal šiaip pavargo, o gal tikrai šalta, o gal joms tiesiog tingėjosi…“ Tokių „o gal“ minčių kamuojamas grįžau namo, tačiau mintys greitai išsivalė, nes visas kūnas dar džiaugėsi maloniu nuovargiu po Druskininkų vandens parko procedūrų.  🙂

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide