A.L.L. klubo gimtadienis

Data: 2019 liepos 20 d.

Vieta: „Vinetu kaimas“

Dalyviai: Viktorija, Vitalija, Paulius, Jurgita, Žydrūnas, Domas, Neringa, Vita, Gediminas, Agnė

 

 

 

 

 

 

Kiekvienais metais liepos mėnesio viduryje švenčiame A.L.L. klubo gimtadienį. Šiais metais 9-asis klubo gimtadienis buvo kupinas emocijų, nuotykių ir šaunių akimirkų, kurios tikrai išliks atmintyje kiekvienam dalyvavusiam! Pradinis sumanymas klubo gimtadienį buvo paminėti Pakruojo dvare, aplankant nuostabų dvarą, bei jo apylinkes. Po nedidelių svarstymų, visgi nusprendėme pasilikti arčiau pajūrio ir išbandyti dar daugeliui nenagrinėtos Danės (Dangės) upės vingius baidarėmis. Keli klubo nariai prieš porą savaičių išbandė 17 km atkarpą nuo „Vinetu kaimo“ iki „Žaliojo slėnio“ ir liko sužavėti! Tuo pabandė įsitikinti ir kiti klubo nariai, ar pavyko? Pavyko! Dar ir kaip pavyko! Upė tikra Amazonė, visiškai nenuspėjama, su daugybe iššūkių, kiekvienas ja plaukęs liko sužavėti, o kai kurie nori dar pakartoti! Manau tikrai kartosim. Po plaukimo mus svetingai priėmė „Vinetu kaimo“ šeimininkai.  „Vinetu kaimas“ – gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kuris puoselėja Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas vaizdingame Dangės-Akmenos upės slėnyje netoli Klaipėdos, Kretingalės seniūnijoje. Čia dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi mistiniai toteminiai stulpai, akmenų labirintai veda link atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus… Visi mėgavomės gamtos grožiu ir ramybe, pavargusius kūnus šildėmės didelėje tipi palapinėje, kurioje visi draugiškai kūrenome laužą ir dalinomės įspūdžiais.

 

 

 

 

 

 

Agnė

Šiais metais organizuoti A.L.L. gimtadienį buvo kaip niekad sunkiai-lengvai. Organizavimas buvo chaotiškas, bet gana greitas☺ Bet aš čia ne apie vargus, o apie nuotykius ir likusius iš gimtadienio dienos įspūdžius.

Mano prisiminimuose, kurie dar yra ganėtinai švieži, iškyla keletas smagių momentų, kuriuos būtinai noriu papasakoti visiems, kas nedalyvavo, ir netgi tiems, kurie dalyvavo, bet galbūt neatkreipė dėmesio, nes visgi visi esame skirtingi☺

Vinetu kaimo pasirinkimas kaip gimtadienio šventės vietos, manau buvo puikus, ten tokia smagi atmosfera, pasijunti tarsi būdamas kaime, bet užsienyje (keisti „statiniai“, žmonės apsikaišę plunksnomis vaikšto ir pan.). O jau išbandyti naują upę plaukiant baidarėmis, ką mes jau ir seniai planavome, buvo išties įsimintina. Dangės upė, tarsi džiunglės, apžėlusi, prižėlusi, gana sraunoka, pasak Jurgitos, su kuria plaukiau vienoje valtyje, joje netgi žuvys šokinėjo į orą, kone Amazonė, ką? Plaukimas buvo smagiai baugus? Kodėl, nes nori nenori baidarė pabūvojo begalėje krūmų, kokia nenuspėjama ta srovė☺, matėme išties daug nuvirtusių medžių-sausuolių, kurie dar tik „planavo“ kristi į vandenį, arba buvo beveik vandenyje, kartais pasijusdavom lyg limbo šokių dalyviai, kas žemiau pasilenks, tas praplauks☺ Na o patys „smagiausi“ medžiai, kurie buvo jau nuskendę, tokias smagias mums užduotis buvo parengę, kad kartais atrodė, jog be pagalbos neišsikapstysim pakibusios ant ir tarp medžių, bet išsikapstėme☺ Paklaustumėte kodėl baugus plaukimas, ogi dėl begalės vabalų ir mano mėgstamiausių voriukų, jų buvo tiek, kad net baisu pasakoti, kas ketvirtį valandos vis vieną kitą „iškraustydavau“ iš valties. Vieną didelį bebandydama nukrapštyti nuo Jurgitos nugaros, vos jai su irklu per galvą neužtvojau☺ Na bet čia smulkmenos palyginus su mūsų didžiausiu nuotykiu, kai plauki plauki, ieškai “beždžionių tilto“, už jo vokiškos architektūros pastato, o už jo dar ir paplūdimio abejuose upės krantuose, ir kaip jo nėr, taip nėr. O taip mums visiems ir buvo. Kažkas matė namą, kažkas jo nematė, kažkas matė tiltą, kažkas nematė, va taip ir plaukėm kas greičiau, kas lėčiau, kol sumąstėme, kad gal laikas pasižiūrėti kur tiksliai esame. Gerai, kad gudručiai Vitalija su Pauliumi nusprendė, kad laikas pasmalsauti, visgi artėjo 22 val., pradėjo temti, šaltoka. GPS mums įvarė šoką, kai parodė, kad jau esame prie Žaliojo slėnio tilto, dar paplaukę galėjom švartuotis prie vandens dviračių stovinčių prie Biržos tilto☺ Dabar gal ir juokinga, tada taip neatrodė, na bet svarbiausia visi saugiai parplaukėm, tik viena valtelė buvo apsivertusi☺ Manau kada nors gyvai visiems Viktorija su Žydrūnu dar papasakos, kaip įvyko tas jų valties „reveransas“, tik gal su mažiau keiksmų☺ Dar niekad nesu girdėjusi Viktorijos taip daug besikeikiančios, ausys pačios netikėjo tuo ką girdėjo! 🙂

Parvažiavus į Vinetu kaimą, romantiškoje tamsoje suvalgėme atšalusias picas, tradiciškai išsidalijome A.L.L. taurės apdovanojimus, ir sulindome į tipį vakaroti. Daug pliurpėme, šiek tiek rūkėme taikos pypkę – kaljaną, ir sulaukus, jei neklystu 4 val. ryto nuėjome ilsėtis.

Oi, negaliu nepaminėti fantastiško skonio šokoladinio torto, kurį mums gimtadienio proga iš Panevėžio atvežė Neringa ir Domas. Koks gi gimtadienis be torto? Ačiū 🙂

Manau šį gimtadienį ilgai prisiminsime, nes buvo tikrai nemažai nuotykių, ačiū dalyvavusiems ir padėjusiems suorganizuoti!!!

 

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide