A.L.L. taurės rungtis – Šaudymas iš lankų

Data: 2016-05-08

Vieta: Sporto klubas „Klaipėdos lankininkai“ (Smiltynės g. 13, Smiltynė)

Dalyviai: Agnė, Edgaras, Edita, Vitalija, Monika, Sandra, Kęstutis, Gediminas, Žydrūnas

Svečiai keturkojai: Barsis, Paris, Taiga

Sekmadienis. Pusiau ankstyvas rytas. Bėganti į keltą Sandra, trys šunys ir klubiečiai besiruošiantys taiklumo išbandymui. Taip prasidėjo bene taikliausia A.L.L. istorijoje diena (t. y. dvi taiklumo rungtys vieną dieną). Sekmadienis buvo labai karštas, varginantis, kuris vieniems pakišo koją taiklumui, kitiems padėjo. O gal tiesiog esi taiklus, arba ne. Šį kartą taikliosios rankos buvo Sandrai ir Kęstutis. Bet plačiau apie šaudymą skaitykite Gedimino, Žydrūno komentaruose ir Sandros romane 🙂

 

Gediminas

Sekmadienis iš pačio ryto buvo šiltas, pamaniau, kad teks kamuotis ir slapstytis nuo saulės, bet karštį greit pamiršau prasidėjus šaudymo iš lankų varžyboms. Patyriau nemažai adrenalino, apėmė malonus jaudulys besirungiant su kitais dalyviais. Šaudymas iš šalies atrodo paprastas, bet reikia vienu metu atlikti kelis dalykus: pasirinkti tinkamą įtempimą, vietą į kurią reikia pataikyti ir nuspėti trajektoriją, nes strėlė lėkdama leidžiasi žemyn, todėl tiksliai pataikyti ne visada pavyko, bet keletą kartų susikaupiau ir išėjo visai neblogas rezultatas. Taip pat vieną kartą įspūdingai prašoviau pro šalį kai strėlė atsitrenkusi į taikinio briauną, vartydamasi ore nulėkė į mišką, kur rikošetu atsimušusi nuo medžio pradingo krūmynuose, tikiuosi ją pavyko surasti 🙂 Ačiū Agnei ir šaudymo iš lankų klubui už puikią pramogą 😉

 

Žydrūnas

 Sekmadienio ryte susirinkom kelte į Smiltynę pasiruošę pašaudyti iš lankų. Oras buvo puikus, saulėta, šilta, kaip vasara. Atvykus į vietą mus pasitiko linksmi, malonūs treneriai. Paaiškino kaip reikia laikyti lanką, kaip taikytis. Tada išsirikiavom ir atlikom savo bandomuosius šūvius. Mano bandomieji šūviai buvo netikslūs, sunkiai sekėsi pataikyti net į 8 taškų zoną, pataikyti arčiau centro išvis nepavyko, o kelis kartus ir į taikinį nepavyko pataikyti. Kaip ir bandomieji šūviai taip ir klasifikaciniai šūviai skrido netiksliai. Atkrintamosiose kovose taip ir nepavyko prisišaudyti. Ir po poros atkrintamųjų šaudymų vyrų įskaitoje likau ketvirtas. Nors ir nesisekė taikliai šaudyti, bet buvo smagu. Ačiū Agne už įdomią pramogą.

 

Sandra

Sekmadienis. Prabundu anksti su mintimi, kad reikia išvesti pasivaikščioti šunytę Lutą, kurią paliko pasaugoti per savaitgalį. Saulėtas rytas, nuotaika puiki.. Netrukus privažiuoju Agnės ir Vitalijos kiemą ir štai, netikėtai sutinku skubančią Vitaliją. Ji man sako, kad liko maždaug 20 min iki keleivinio kelto išplaukimo į Smiltynę. Surimtėju, nes žinau, kad prieš tai turiu grąžinti Lutą į šeimininkų rankas. Skambinu šeimininkams, kad ateitų prie tilto per Danės upę ir ten susimatysim… Bet… aš atskubu prie tilto ir matau, kad jų NĖRA! Liko šiek tiek daugiau nei 5 min iki kelto išplaukimo. Vitalijai nurodau nelaukti manęs ir skubėti link kelto. Dar prisakau, kad būtų pati nuostabiausia ir mieliausia mergina, kai reikės kelto darbuotojams kabinti makaronus ir prašyti, kad manęs palauktų :). Tuo tarpu skambinu Lutos šeimininkams ir paaiškėja, kad jie laukia prie sukamo tiltelio… Ow my God! Bijau žiūrėti į laikrodį (atceit laimingas laiko neskaičiuoja!)… Bėgte marš! Žodžiu, karšta be proto, o aš bėgu su pūkine liemene ir kuprine… Žvilgteliu į laikrodį, liko 1 min, o dar kelto nematau! Kas bus tas… Bet mano laimei, atbėgus, keltas vis dar laukė manęs. Naiviai pagalvojau, kad manęs, nes tokių kaip aš buvo dar keli. Vos spėjau bilietą nusipirkti, o dar gerai, kad papuolė apsaugininkė, kuri greičiau praleido, nes visi aparatai strigo… Bet nesvarbu, nes aš jau kelte. Apsikabinu Agnytę, kuri pergyveno ar spėsiu ir ji ramiai mane palydi prie kitų ALL klubiečių. Toks jausmas, kaip iš po pirties… todėl atsiprašau, kad kitų neapkabinau! 😉

Nuėjus link šaudymo lankais vietos, visus labai pralinksmino Edgaro šuns Taigos ir Monikos šuns Barsio intymi draugystė. Negalėjai nesijuokti iš atkaklaus šuniuko bandymo užkariauti Taigos širdį :))) Galiausiai, prasidėjo ir vienas iš ALL taurės etapų – šaudymas iš lankų. Trys kartai pasibandymui, o vėliau viskas vyksta rimtai. Ką gi, galiu pasakyti, kad pirmi du bandymai buvo tragiški, nes niekaip nepataikiau į taikinį. Galiausiai priėjo prie manęs instruktorius, kuris paaiškino, kad mano lankas yra labai lengvas ir gana silpnas, todėl turiu taikytis ne į centriuką, o kiek galima aukščiau ir stebėti skrendančios strėlės trajektoriją. Šie patarimai, kaip vėliau paaiškės, buvo aukso vertės. Pirmieji šūviai ir mes su Edita esame tarp lyderių. Dar šiek tiek pašaudžius paaiškėja, kad dėl trečios vietos kovoja Agnė ir Vitalija, o dėl pirmos vietos aš su Edita. Laikiausi įsikibusi savo lanko ir savo taikinio, bet finaliniame ketverte teko taikinį pakeisti ir atsistoti šalia Editos. Džiaugiausi, kad bent lanką išsaugojau, nes jau beveik pripratau ir supratau strėlės paleidimo principą. Bet Editos buvimas šalia, mane gasdino. Viskas gerai, ji puiki, smagi panelytė, tikrai nesikandžiojo ir negrasino, bet šaudė taip pat taikliai kaip ir aš, todėl jaučiau įtampą, kai po pirmų strėlės paleidimų ji geriau pataikė, nei aš. O va būčiau stovėjusi kur toliau, tai mažiau įtampos, mažiau žilų plaukų :). Visi šūviai paleisti, skaičiuojame taškus. O rezultatas LABAI džiugina, nes Vitalija su Agne surenka vienodą skaičių taškų. Galvoju, o tai tau, bus linksma joms :))) Atėjo laikas skaičiuoti mano taškus su Edita… ir… LYYYYGUUUU!!!! O tada, šiaip ne taip išspaudžiu šypseną, bet širdyje labai neramu. Žiūrovai kelia šurmulį, daro bangas, o teisėjai taria: „lemiamas VIENAS šūvis. Kas pataiko arčiau centro, tas ir laimi“. Dar kartą išpylė prakaitas, jausmas kaip per olimpines žaidynes, kaip būčiau viena atstovė iš Lietuvos ir būtinai turiu laimėti. Taip, esu labai azartiška ir dažnai manęs neaplenkia noras laimėti, kai žinau, kad galiu laimėti :D. Susikaupti labai sunku. Tikiu, kad visoms buvo panašus jausmas.. Irrrrr… šaunam! Viskas. Strėlės paleistos. Matau, kad mano ir priešininkės strėlės kažkur netoliese, tik neprimatau, kas arčiau centro. Pasirodo, kad Agnė su Vitalija irgi labai atkakliai kovojo, nors ir kambariokės, nelabai norėjo viena kitai pasiduoti. Per plauką, bet trečią vietą per plauką laimėjo Vitalija :). O mano dvikovoje, per visišką atsitiktinumą ar irgi plauką, nugalėjo… Nugalėjo.. Aš, aš, aš!!! :))))) Žiauriai laiminga, kad lemiamu momentu ranka nesudrebėjo ir pataikiau netoli centro. Kad ir per centimetrą, bet arčiau centro 🙂 Sveikinu, Edita, tave dar kartą! Šauniai kovojai! 😉 Vaikinų tarpe mažiau intrigos buvo ir praktiškai buvo aišku, kad Kęstutis užims jei ne pirmą, tai bent antrą vietą. Neklydau, jis buvo lyderis! 🙂 Sustojus bendrai nuotraukai, netikėtai atbėga instruktorė nešina šokoladinius tris medalius! Tuo gestu dar labiau nudžiugino mergaites prizininkes :))) Ką gi, aš kramtau auksinį, Edita sidabrinį, o Vitalija bronzinį šokoladą.

Likus dar 15-kai minučių iki kelto išplaukimo į Klaipėdą, instruktoriai – teisėjai išprovokuoja mane su Kęstučiu išsiaiškinti, kas yra lyderių lyderis. Vėl jaudulys, galvojau, kad mane sumals į miltus… Bet mano nustebimui, aš pataikau visas tris strėlytes į geltoną centriuką ir tai mano geriausias rezultatas per visą šaudymą :))) Na, Kęstučiui prasčiau pasisekė… jis teisinosi, kad kitas lankas, o galbūt, tas pats jaudulys pakišo koją. Bet čia jau mažiausiai svarbu, nes laimi DRAUGYSTĖ! 😉 Ačiū, Agne, už puikiai suorganizuotą veiklą ir užsakytą orą! 😉

bendra Sandra saunantys  Kestutis

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide