Aukštaitijos laisvės kovų keliais

zyg2Nauja riba, nauji išbandymai. Labai įvairi mūsų kompanija pėsčiųjų žygyje “Aukštaitijos laisvės kovų keliais” žygiavo 50 kilometrų atstumą ir kiekvienas turėjo savų tikslų. Edita, Kęstutis ir Edgaras siekė naujos nueitos ribos, Aušrinei tai buvo tiesiog malonus pasivaikščiojimas, o Edmundas stačia galva pirmą kartą nėrė į nuotykius. Turėjo būti įdomu… taip ir buvo! Nakvynė senose kareivinėse, žygiavimas lauko, miško keliukais tiek šviesoje, tiek tamsiu paros metu. Malonūs organizatoriai ir pažadėta, bet taip ir neragauta kareiviška košė finiše… Tačiau apie viską nuo pradžių.

Žygiuose dalyvaujame nuolatos, po truputį vis didindami nueitą atstumą. Šių metų siekis – pasitikrinti, kokia savijauta po 50 kilometrų.  Paskutinė galimybė šiais metais pasitaikė Panevėžyje “Aukštaitijos laisvės kovų” žygyje. Pasirinkti galėjome atstumus nuo 12 iki 50 kilometrų. Kaip ir planavome, šįkart pabuvome apžoromis ir rinkomės didžiausią galimą atstumą. Nors ir lapkritis, nors dienos ir trumpos, tačiau oro sąlygos žygiui buvo itin palankios. Į žygio vietą nuvykome iš vakaro. Mus apgyvendino apleistose kareivinėse. Nakvynės vieta buvo įdomi, turėjo unikalaus šarmo ir paslapties. Miego kokybe nė vienas žygeivis skųstis negalėjo.

zyg5

Žygio diena. Registracija, sveikinimo kalbos, startas. Tradicinė procedūra. Po starto neįprastai atsiduriame eisenos gale, tačiau tempo nedidiname,  suprantame koks atstumas laukia priekyje. Edita, Kęstutis ir Edgaras žygiavę jau ne viename žygyje, tad  žino kokia savijauta bus ateinančius 30, 40 kilometrų. O kas toliau? O toliau paslaptis, nežinomybė, su kuria šiandien buvo susipažinta. Edmundas žygiuose naujokas,  neskatintas pasiryžo  eiti 50 kilometrų atstumą. “Drąsu”, –  pasakytu vieni, “tai visiška beprotybė” – atšautų jiems kiti skeptikai. Kol kas dar anksti pasakyti, kokie tarpusavio santykiai Edmundą ir žygius lydės toliau, tačiau žygyje laikėsi labai šauniai. Pabaigoje buvo sunku, tačiau su draugų pagalba ir palaikymu jis įveikė visus kilometrus. Edmundai, gali savimi didžiuotis!

zyg4Žygiavome ne vieni ir čia kalba eina ne apie kitus 400 žygeivių, kurie dalyvavo tame pačiame žygyje. Beveik visą atstumą kartu ėjo ir nauji mūsų pažįstami – Aušrinė ir Tomas. Su Aušrine susipažinome žygio išvakarėse, ji kartu su mumis vyko į žygį. Aušrinė lengvai pritapo mūsų kompanijoje, tai mergina žinanti ko nori gyvenime, o kalnai, žygiai ir aktyvus laisvalaikis –  jos gyvenimo aistra. Klaipėdoje bus tik pusmetį, bet mes jau sudarėme strateginę planavimo grupę, kuri kuria planus, kai čia ją pasilikti ilgesniam laikui, nes tai būtų šaunus žmogus mūsų klubui. 🙂 Tomas – jos pažįstamas iš Kauno, kuris taip pat mėgaujasi aktyvaus laisvalaikio teikiamais malonumais. Smagioje kompanijoje žygiuoti visuomet lengviau!

zyg1Sėkmingai žygiavome 10, 20, 30 kilometrų. Pasijautė pirmasis nuovargis. Žygio pusiaukelėje tikėjomės kareiviškos košės, bet jos nebuvo. Gavome informacijos, kad košės bus arba paskutiniame punkte, arba žygio finiše, tad žygio kilometrai vėl įgavo prasmę. Žygiuoti beveik 10 valandų be karšto maisto nėra ypatingai sunku, bet valgyti karšto maisto visgi norisi… Finišavome tuomet, kai košės turėjo būti ir visiems užtekti… deja, tačiau pamatėme tuščius panaudotus vienkartinius indus, košės jau nebebuvo. Nebuvo ir virėjų, tačiau girdėjome vyriškais balsais traukiams dainas… tikriausiai šiek tiek ankščiau pradėtos minėti žygio pabaigtuvės…

zyg3

Tačiau mes žygį įveikėme! Turime naują pasiektą kilometrų ribą. Edmundas suprato iš kur kojos dygsta, Edita po 40 km minėjo, kad „jau pavargau“, bet paskui persigalvojo ir poros papildomų kilometrų nebūtų atsisakiusi, Kęstutis prasitarė, kad „tai mano galimybių riba šiai dienai“, Edgaras suprato, kad „kojos jau gali daugiau nei turimi žygio batai“, o Aušrinė po lengvo pasivaikščiojimo šelmiškai šypsojosi ir grįžtant atgal saldžiai užmigo. Žygis įveiktas, laikas praleistas puikiai, iki kitų žygių!

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide