Cianotipijos vakaras

Data: 2018 m. sausio 26 d.

Vieta: Klaipėda, improvizuotos meno dirbtuvės

Dalyviai: Edita, Kęstutis, Vitalija, Jurgita, Tomas, Aurimas, Gediminas, Manta, Vita, Linas

MANTA

Man, meniškam žmogui, visada įdomu išbandyti naują kūrybinę techniką. Tik šįkart iš pradžių reikėjo palaužyti liežuvį, kol išmokau ištarti užsiėmimo pavadinimą 😀

Jeigu viskas sekasi, tai tarsi savotiška raminamoji terapija. O taip ir buvo šį vakarą. Penktadienio laikas skirtas ramiam atsipalaidavimui po darbingos savaitės su šaunia kompanija pašonėje.

Išklausę Editos instruktažą, kas ir su kuo čia valgoma, o jei tiksliau, ko geriau nevalgyti ir nė neuostyti… 😀 puolėme rodyti savo vangoginius sugebėjimus. Visas procesas paprastas, ko, galbūt, nepasakytum pamatęs darbus, tačiau galutiniai rezultatai gali maloniai nustebinti. Niekada nežinai, kaip tiksliai atrodys, ar gausis taip, kaip norėjai.

Šaunių paveikslėlių visi prikepėm. Patiko man ir manieji. Tikiuosi patiks ir mano draugei, kuriai vieną iš jų padovanosiu 😀

Ačiū už praplėstą kūrybinį akiratį, Edita! 😉

GEDIMINAS

Ciano.. – kas? Tokia buvo pirmoji mintis išgirdus apie ateinančią veiklą 🙂 Dar vienas pirmas kartas, puiku 🙂 Ir koks jaukus ir mielas jis buvo! Kūrėme koliažus jų pagrindu pasirinkę kokią nors fotografiją 🙂 Iš įvairių dekoratyvinių virvelių, nėrinių, džiovintų augalų formavome nuotraukoms rėmelius, pridėdavome papildomų elementų, taip fotografijai sukurdami visai kitą nuotaiką ar praturtindami ją 🙂 Tai cheminis procesas, todėl pagalvojau, kad jei mokykloje vykusios chemijos pamokos būtų paįvairinamos tokiu kūrybiniu pritaikymu, jos būtų buvusios man kur kas įdomesnės 🙂 Ačiū Editai už galimybę kūrybingai praleisti vakarą 🙂

 

LINAS

Į cianotipijos vakarą atvykau su savo dukra, 3-iąja ALLaliuke. Kadangi nesu labai dažnas svečias, tai buvo malonu vėl daugelį pamatyti. Vakaras prasidėjo nuo supažindinimo kas tai yra, kur tai buvo naudojama ir kur šiandien galime tai panaudoti. Ant stalo buvo sudėliota daug visokių papuošaliukų ir kitokių niekučių. Taigi išdažę žaliai lapus, juos išdžiovinę sudėjom ant jų daiktus, kad gautųsi paveiksliukas,pakišę po lempa ir palaikę kelias minutes, jau turėjome „išdeginę“ ant popieriaus vaizdą ir nuplovę pamatydavom kas gavosi. Prisipažinsiu, kad man sekėsi nekaip, matyt nėra ko norėti, kai be patirties bandai padaryti sudėtingesnį meno kūrinį  🙂 Taigi vakaras praėjo smagiai, ačiū Editai už kantrybę ir puikiai pralestą vakarą!

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide