Ekskursija po apleistą karinį miestelį Skrunda 1

Kaip viena iš klubo veiklų sričių, pernai pradėtos mini ekspedicijos, šiemet sėkmingai plėtojamos klubo veiklose. Pagrindinė ekspedicijų tema kol kas nekinta – apleistos ir primirštos karybos vietos. Šįkart žvilgsnis nukrypo į šaltojo karo laikus menantį apleistą radarų miestą Latvijoje pavadinimu Skrunda 1 (vėliau Skrunda 2). Visgi ekspedicija pastarąją mūsų veiklą nelabai pavadinsi, greičiau tai buvo vienos dienos ekskursija po neturistinį objektą, kuriame žmonių visai neturėtų būti. Klubo nariai vienai dienai tapo „urban exploreriais“ (miesto tyrėjais).

VEIKLA: Ekskursija po apleistą karinį miestelį Skrunda 1

DATA: 2015 06 14

DALYVIAI: Edgaras, Sigita, Artūras, Vilius, Kęstutis, Edita, Žydrūnas, Viktorija, Aivaras, Darius

SVEČIAI: Aušrinė, Gediminas, Tomas, + 2 vaikai

20150614_144402Kas ta Skrunda 1 (2) ir kodėl būtent ji? Patogumui vadinkime mūsų aplankytą apleistą miestelį tiesiog Skrunda, nors šiuo pavadinimu netoliese yra įprastas Latvijos miestelis, kuris su mūsų aplankytu, apart geografinio artumo, daugiau neturi nieko bendro. Skrunda interneto platybėse vadinama įvairiai – „urban explorerių rojumi“, „Latvijos Černobyliu“ ir panašiai. Skrunda buvęs Sovietų sąjungos slaptas karinis radarų miestelis, savo klestėjimo laikotarpiu turėjęs iki 5000 gyventojų. Miestas įkurtas 1980, o paskutinis kareivis jį paliko besibaigiant XX amžiui. Taigi, miestas gyvavo kiek mažiau nei 20 metų, ir beveik lygiai tiek pat stovi tuščias ir apleistas. Iki 2013 metų jis buvo pakankamai gerai saugomas, todėl į jį pateikti buvo sudėtinga. Prieš porą metų apie jį nelabai ką žinojo ir užkietėję miestų tyrinėtojai Lietuvoje. Iki šių metų pavasario nieko apie jį nežinojome ir mes…

Pradėjus domėtis apie šį miestą – vaiduoklį vis didėjo noras jį aplankyti. Buvusieji jame ne kartą teigia, kad jis nyksta tiesiog akyse ir tai ne gamtos, o metalo vagių darbas. Delsti nenorėjome, todėl spontaniškai susiorganizavome kelionę ir aplankėme bei užfiksavome tai, kas dar yra likę. Šiai dienai nėra jokios apsaugos, žmonės po miestelį vaikštinėja laisvai. Visi pastatai apleisti, metaliniai daiktai išvogti. Dalis pastatų avarinės būklės, kiekvienas lankytojas atsako pats už save. Vaizdai įspūdingi, sunkiai perteikiami nuotraukomis. Vaikščiodamas pasijauti, lyg laikas būtų aplink sustojęs.

Edita

20150614_144248Seniai jau domėjausi apleistuoju Skrudnos miesteliu, net kažkaip nustebau, jog dar kažkas iš klubo nori ten nuvykti. Užbėgo Edgaras už akių, pasiūlydamas šią kelionę, nes vis mąsčiau kada būtų geriausiai pasiplanuoti išvyką į šį apleistą miestą. Kelionė tiesa varginanti, atrodo ta Latvija čia pat, bet kai pradedi važiuoti link galutinio taško, kažkaip viskas pasidaro labai tolima. Gerai jog turėjome šaunią kompaniją ekipaže 🙂 . Iškart pasisakiau, jog nežadu visko paveiksluoti, kas man dažniausiai būna būdinga kelionėse, todėl labiausiai dėmesį kreipiau į savo keturkojo draugo Pario priežiūra, kuris, beje, tai pat džiaugėsi išvyka, nors šiek tiek ir nejauku jam būdavo slogiose, šukių pilnose patalpose. Iš tikrųjų tikėjausi jog miestas bus šiek tiek geresnės būklės, gaila jog atvykstantieji žmonės nejaučia reikiamos pagarbos šiai vietai. Viskas išlaužyta, išdaužyta, išvokta… Taip norėtųsi pamatyti tą vietą praėjus kokiems metams po apleidimo, įdomu kaip viskas tada būtų, kai viskas dar šviežia, kai dar atrodytų, jog pastatuose vis dar galima sutikti gyventojų. Slogi nuotaika lydėjo visą tą laiką, kai lankėmės Skrundos miestelyje. Nesakau jog man nepatiko išvyka, patiko, ir netgi labai, tiesiog labai gaila buvo matyti viską taip nuniokiotą. Toks šiurpuliukas laksto per odą, kai įeini į daugiabutį, į kažkieno tai kambarį ir matai pavienius išmėtytus daiktus, knygas ar rūbus, apima tokios keistos mintys, o kažin kaip tada viskas buvo, kam tie daiktai priklausė, kas vyko tuo momentu, kai žmonėms buvo liepta išsikraustyti, kai nebebuvo prasmės čia gyventi. Eini ir toks jausmas, jog vis dar esi stebimas, jog esi visai čia nelaukiamas. Vaikų darželis, ligoninė, kultūros namai, šaudykla ir kiti pastatai sukelia dar didesnes emocijas. Nedrąsiai eini koridoriais, atsargiai dedi žingsnius per sutrūnijusias grindis ir klausaisi ar neišlįs koks vietinis gyventojas iš už kampo… 🙂 Nemoku net nupasakoti kokia ten atmosfera, atrodo visiems kitiems buvo ten daug smagiau ir linksmiau nei man, matyt dėl to, jog per daug apie viską galvojau, per daug mane trikdė visos detalės. Gal kažkada dar ir norėčiau antrą kartą nuvažiuoti, bet daug ilgesniam laikui, jog galėčiau palengva, neskubant apvaikščioti visus pastatus, nes deja, dabar neturėjome labai daug laiko – mūsų laukė dar keletas sustojimų buvusiose radarų bazėse ir ilga kelionė namo. Tiesa, prisipažinsiu, nelabai radarų vietos mane sužavėjo 😀 Matyt jau tas nuovargis darė savo, norėjosi važiuoti į savo šiltus namus ir pasidžiaugti jų ramybe. Visgi dėkoju už pagaliau išpildytą mano norą apsilankyti Skrundoje, nes abejoju ar būčiau greitu metu pati prisvertusi ten nuvažiuoti 🙂

Darius

20150614_150659Šis savaitgalis buvo visas judesyje. Pradedant šeštadieniu, kai žygiavome su kompanija apie Platelių ežerą, ir baigiant kelione į Latvijoje esančią buvusią sovietų karinę bazę.
Sekmadienį visi susitikome Mažeikiuose. Pasidalinom ekipažais ir patraukėme pasienio link. Oras buvo permainingas, nežinia ko buvo galima tikėtis galutinėje stotelėje. Tas kiek neramino, kad netektų vaikščioti šlapiems kaip žąsiukams. Šį kartą mums pasisekė ☺.
Nuvykus sutarėm kelintą susitinkame prie mašinų, nors to laiko niekaip neužteko nuodugniai viską apžiūrėti. Tik peržengus pro vartus atsidūrėme, lyg laiko mašina perkelti, keliasdešimt metų atgal. Senoji sovietinė atmosfera taip ir spinduliavo aplinkui. Buvo graudu žiūrėti į tuos miestelio likučius, kurie, matomai, mažai kam bebuvo reikalingi. Nebent tik tiems, kurie norėjo apžiūrėti kas liko ir vandalams, kurie naudojosi teritorija, kaip savo žaidimų aikštele. Langai praktiškai visur išdaužyti, viskas išlaužyta, vieno ko nepavyko sunaikinti, tai tos atmosferos, kuri verčia susimąstyti apie tuos laikus kai čia virė gyvenimas. Pažiūrėjus senas foto, galima įsivaizduoti kaip atrodė viskas prieš kelis dešimtmečius. Stengėmės apeiti visų paskirčių pastatus, kad pamatytume kokioje aplinkoje gyveno ir dirbo to laikmečio kariai. Labiausiai domino bunkeriai, bet teko nusivilti, kad ten nekas ir liko. Pasistengė iki mūsų atvykimo pasidarbuoti liaudis… Užlipome ir į vandens bokštą, nuo kurio atsivėrė geras vaizdas. Nedaug kas ryžosi lipti metalinėmis kopėčiomis tiek aukštai. Nors ir pačiam buvo nejauku, bet smalsumas nugalėjo.
Visumoje, verta buvo aplankyti. Pajausti tą šiurpuliuką, tą apleistą aplinką, kurioje nesinorėtų praleisti nakties. Labai jau nejaukios tos erdvės, kurias galima drąsiai prilyginti Černobyliui.

Artūras

skr5Į Skrundos buvusį karinį objektą nuvykti norėjau jau senokai, tačiau anksčiau jis buvo saugomas ir nors tekdavo būti netoliese net nemėginau į jį patekti tai su laiku ir užsimiršo jis. Kai Edgaras pasiūlė vykti, tai net nedvejodamas sutikau, tokios progos praleisti nesinorėjo  Truputi paskaitinėjęs apie Skrunda žinojau maždaug ko tikėtis, tik gąsdino, jog galim ir nelabai ką berasti, nes pagal paskutinius atsiliepimus išvogta jau viskas kas buvo galima, bet ir toliau viskas naikinama vis tiek…
Sekmadienio rytas prasidėjo man darbingai, tai teko skubomis susiruošti į kelionę, tai likau be maisto, kaip sakoma batsiuvys be batų, o „kebabistas“ be kebabų 😀 Na svarbu mano šaunusis ekipažas, tiksliau Edgaras su Sigute buvo pamaitinti ir galėjome pradėti kelionę  Pakeliui prigriebėm „nelegalą“ Vilių, kuris pasirodo pametė dokumentus ir jam turbūt labiau rūpėjo ne Skrunda, o ar išvis įvažiuos pas kaimynų ir ar teks gal net juose pasilikti 😀 Aišku nebūtume draugai, jei nebūtume palaikę „morališkai“ 😀 Kai Mažeikiuose prisijungė likę du ekipažai gavome į kompaniją dovanų ir merginą, taigi susiformavo pilnas ekipažas, kuris manau tikrai linksmai praleido laiką kol pasiekėm objektą.
Iš tikro kelionė neprailgo, nors latviai tradiciškai gerais keliais nepasižymėjo ir mediniai elektros stulpai kol kas nedingo dar 😀 Pagaliau pasiekus Skrundą pamatome porą automobilių, aišku ir lietuviški numeriai matyti, kaip be tautiečių. Kadangi apsaugos nėra ir turbūt jau senokai, tai galime pradėti miestelio tyrinėjamą…
skr2Stiklai, daug stiklų, dar daugiau stiklų 😀 Na ko, bet stiklų ir jų duženų netrūko ir tekdavo vaikščioti atsargiau, nes viskas išdaužyta, turbūt gal tik porą sveikų langų teliko per visą miestelį. Kaip sakant išdaužto lango teorija patvirtinta. Realiai daugiabučiuose praktiškai nieko nelikę, viskas išvogta, laidai, metalas, radiatoriai ir t.t. Turbūt įdomiausias objektas buvo šaudykla, na toks postapokalipsinis vaizdelis, galima ten filmuoti „Mad Max“ lietuvišką ar latvišką versiją. Sporto salė ir karininkų klubas irgi paliko įspūdi, iškart kilo mintis kad reikėtų ten patyrinėti naktį, turbūt pojūčių užtektų visiems, būtų smagu kokį objektą aplankyti naktį, su žibintuvėliais ir pan. 
Pagalvojus atrodytų dar prieš 20 metų ten buvo paskutiniai rusų kareiviai, o dabar likę tik apleistos sienos ir puikiai matosi kaip gamta sugeba atsiimti savo teritorijas… Ko nepadarė metalo ir kitko vagys – gamta pati padarys per laiką… Įdomu ir kokiu tikslu iš varžytynių šį objektą nupirko rusų įmonė, kiek suprantu iš pradžių jis buvo saugomas, gal ir buvo kokie planai, o dabar palikta viskas likimo valiai.
Vertas dėmesio vandens bokštas, kuris puikiai tinka ekstremalių pojūčių mėgėjams, nors pats nelipau į viršų, bet kas lipo tikrai turėjo įdomių įspūdžių, nes viskas laikosi ant marytės plauko, tai manau mano su Vilium užlipimas būtų ir pribaigęs vandens bokštą 😀
skr4Įdomiausi Skrundos objektai deja jau nebeegzistuoja ir juos primena tik likęs kelias iki jų, tų laikų foto ir dalis pamatų, kas leidžia suprasti kokio dydžio buvo radarai ir kad SSRS negailėjo pinigų tokiems objektams, nors praktinė jų nauda turbūt kelia klausimų..
Kelionė namo kaip visada pasirodė ilgesnė nei į priekį 😀 Ačiū visiems dalyvavusiems, iš tikro buvo smagu viską pamatyti, manau kiekvienas būdamas ten turėjo ir ką pamastyti. Įdomu kas ten bus po 20 metų ar tik griuvėsių krūva, ar…

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide