Ekspedicija po Molotovo linijos bunkerius

Sekmadienio rytą nekantriai laukiau A.L.L. klubo narių Palangoje, sutartoje vietoje. Kadangi šiame klube atlieku savo baigiamąją praktiką, gavau užduotį parengti ekskursiją po Molotovo linijos įtvirtinimus Palangoje, įtraukiant ir pakelės objektus, tokius kaip Naglio kalnas ir Senosios žydų kapinės. Visiems susirinkus, nieko nelaukę pradėjome trumpą kelionę po miškus, kurios metu aplankėme Vanagupės gatvėje esantį bunkerį, toliau apkasų linija sekėme link mažesnių ,,Koch bunkerių, kurių radome net 13. Įsiropštėme į Naglio kalną, apžiūrėjome netoli šio klano esantį kitą bunkerį ir patraukėme link Senųjų žydų kapinių, kur mano parengta ekskursija ir baigėsi. Turiu pripažinti, kad nebuvau pasiryžusi lįsti į minėtų bunkerių vidų, tačiau su kompanija juk drąsiau 🙂 po šios ekskursijos dar aplankėme ir bunkerius, esančius Rūdaičiuose bei Kurmaičiuose. Tiesa, šių statinių atmosfera kiek slegianti, pagalvojus, kam jie buvo statomi. Na dėkui Dievui, jie nebuvo panaudoti kare ir dabar yra tik smalsuolių akį traukiantis ir lengviausiai prieinamas Antrojo Pasaulinio karo paveldas.

Ačiū visiems dalyvavusiems, puikiai praleidau laiką!!!

Justina

Data: 2015 balandžio 26 d.

Maršrutas: Palanga-Rūdaičiai-Kurmaičiai

Dalyviai: Edita, Viktorija, Monika, Kęstutis, Žydrūnas, Tomas, Edgaras, Darius, Vilius, Arvydas

Svečiai: Baigiamąją praktiką atliekanti 3-čio kurso studentė Justina ir Antrojo Pasaulinio karo paveldo entuziastas Alvydas.

 

Viktorija

…šis savaitgalis, kuris jau praėjo, iš tiesų, buvo kupinas veiksmo, gerų emocijų ir įspūdžių. Šeštadienį kartu su A.L.L. klube esančiais aktyviais žmogeliukais sudalyvavome akcijoje DAROM, o sekmadienį turėjome progą sudalyvauti ekspedicijoje po Molotovo bunkerius. Įdomu tai, kad veiklą organizavo ir pravedė praktiką atliekanti studentė Justina, ji su gidės pareigomis susitvarkė puikiai. Tą dieną aplankėme Naglio kalną, žydų kapines, ieškojome miške apkasų ir gilinomės į istoriją, o paskui išvykome ieškoti bunkerių ir po juos landžioti. Pripažinsiu, buvo drėgna, kai kur tvyrojo nemalonus kvapas, bet tai nesustabdė ir nesumažino noro pašniukštinėti po įvairaus dydžio angas, ir patirti naujų įspūdžių. Apibendrinant galiu teigti, kad abi savaitgalio dienos buvo puikios. Grynas oras ir veiklos lauke man labai patinka, jau buvau jų pasiilgusi. Dar kartą dėkoju, Justinai ir Edgarui, kurie sekmadienį suorganizavo ekspediciją.

 

Monika

Sekmadienį pasitaikė galimybė sudalyvauti įdomioje ekskursijoje po Molotovo bunkerius. Susitikome tradicinėje vietoje ir kai jau visi susirinko, pajudėjome Palangos link, kur mus pasitiko Justina su draugu. Kartu prie mūsų prisijungė ir Vilius. Pirmasis mūsų apžiūrėtas bunkeris ir buvo Palangoje, šalia sporto aikštelės. Kai jau įsitikinau, kad bunkeryje tikrai nėra vorų, į jį bandžiau įlįsti ir aš ☺ pasisekė ☺ nepasakyčiau, kad tai pati jaukiausia vieta ☺ Buvo visai įdomu pasivaikščioti po šaltą ir drėgną bunkerį, bandyti įsivaizduoti, kaip kažkada prieš daug metų čia turėjo gyventi kareivukai, kaip jie turėjo ruoštis kariniams veiksmams. Vėliau Justina su draugu aprodė dar kitus išlikusius karinius objektus Palangos miške – apkasų liniją, mažesnius bunkerius. Įdomiai apie juos papasakojo. Keista buvo sužinoti, kad visai šalia mūsų, šalia sporto aikštelės ar dažnai lankomo parko, yra išlikę tokie kariniai objektai. Pasivaikščioję po mišką dar aplankėme senąsias žydų kapines, sužinojome jų tautos skaudžia patirtį Palangos mieste.

Vėliau laukė dar keletas neaplankytų bunkerių, tad pajudėjome Rūdaičių link. Čia teko klampoti per pievas ir dirvonus, kad pasivaikščiotume po dar vieną bunkerį. Buvo verta ☺ Taip vieną po kito aplankėme daug (bent jau man) bunkerių ☺ ant vieno pasitaikė galimybė ir užlipti, buvo faina vėl prisiminti vaikystę ir mėgstamiausią užsiėmimą – karstymąsi po medžius ☺ Aplankius dar daugiau bunkerių, pamačiau, kad iš esmės jie visi panašūs – šalti, nejaukūs, apleisti. Simbolis to, kad atrodo dar visai neseniai karas buvo visai šalia mūsų ir tai, kad mes šiandien gyvename taikiai, yra Dievo dovana ☺

Ačiū Justinai, jos draugui ir Edgarui už labai įdomią ir informatyvią ekskursiją.

Tomas

Sekmadienis. Atrodo, ilsėkis koją ant kojos užkėlęs, bet ne… A.L.L. klubo nariai kaip visada aktyviai leidžia laisvalaikį. Tiesą sakant, savaitės diena mums nelabai turi reikšmės

Šiuo metu klube turime dvi žavias ir energingai nusiteikusias praktikantes – Robertą ir Justiną. Šeštadienį su Roberta „atlaikėme“ akciją „DAROM“, o sekmadienį progą pasireikšti gavo Justina. Galima sakyti – militaristinė ekskursija po Molotovo linijos bunkerius (Palanga – Rūdaičiai – Kurmaičiai). Ekskursijos pradžia ir susitikimo vieta – Palanga. Toje vietoje (Netoli „Vanagupės“) ne kartą teko vaikščioti gražiais pušyno takais, bet niekada neteko matyti to, ką pamatėme šiandien. Pušyne dar nuo karo laikų likę zigzagais iškasti apkasai ir du, pakankamai neblogai išsilaikę, virš žemės porą metrų iškilę bunkeriai bei „koch“ tipo gynybiniai bunkeriai apkasų linijoje. Toks jausmas, kad toje vietoje lankiausi pirmą kartą. Sunku buvo patikėti, kad tokie istoriniai objektai yra čia pat ir mes nieko apie juos nežinome. Justina šaunuolė. Puikiai pasiruošė, pateikė daug įdomios istorinės informacijos, vedžiojo mus po miškus, po klonius ir nepasiklydome 🙂

Po Palangos važiavome link Rūdaičių ir Kurmaičių. Ten mūsų laukė tiesiog dirbamuose laukuose ir pamiškėse karo laikų istoriją menantys betoniniai bunkeriai. Praktiškai didžiąją daugumą jų turėjome galimybę apžiūrėti iš vidaus. Kuo toliau nuo miesto – tuo švariau 🙂 Gidu šioje ekskursijoje mums pabuvo, turizmo ir rekreacijos asas, na tiesiog vaikštanti enciklopedija šioje srityje – Edgaras 🙂 Pasirodo, Edgaras, jau anksčiau lankėsi šiuose bunkeriuose. Esu tikras, kad ir nesilankęs jis būtų turėjęs ką papasakoti 🙂

Taip jau būna, kad pakankamai dažnai išskirtiniai, menantys labai seną istoriją, ar mistiniai objektai pasiima savo auką iš lankytojų. Ne išimtis buvo ir šis kartas. Šios aukos istorijos dalyviai buvo trys – aš, Edgaras ir jo „smartfounas“. Kaip jau supratote, auka buvo Edgaro telefonas. Aš buvau bunkerio viduje, o Edgaras paprašė nufotografuoti bunkerį iš vidaus. Aš, aišku nieko blogo nenujausdamas, paėmiau jo telefoną per mažą langelį (kuris buvo skirtas šaudymui) ir pradėjau „pyškinti“ 🙂  Kas buvo bunkeryje, tas žino, kad viduje yra tamsu. Vienoje rankoje laikiau nedidelį prožektoriuką (kuris tokiomis sąlygomis nelabai ir tinkamas), kitoje – telefoną fotoaparatą. Lengvai apakintas blykstės šviesos nusprendžiau, kad jau laikas nešdintis lauk. Tik viena smulkmena… pakeliui link išėjimo buvo du atviri šuliniai (plotis apie metrą, gylis – virš 2 m). Apie šių šulinių paskirtį dabar neišsiplėsiu. Prisimenu tai, kad galvoje „sušvietė“ mintis – atsargai, Tomai, šioje vietoje yra šuliniai“. Kitą akimirką jau jaučiu kaip mano kūnas laisvo kritimo greičiu lekią žemyn į šulinį 🙂  Rankos instinktyviai atsirėmė į  šulinio kraštus ir aš kybau, kojos tabaluoja, o telefonas iš rankos taip pat laisvo kritimo greičiu su tokiu garsu „pliumpt“, įkrenta į šulinyje esantį vandenį bei nugrimzta į 1 metro gylį. Lengvai apsibrozdinęs, sėkmingai išlipu iš šulinio. Į įvykio vietą subėga daugiau žiūrovų, pakviečiamas ir nukentėjusysis Edgaras. Visi stebime kaip gražiai „Samsungas“ šviečia dugne ir netgi nesistebime, kad jis dar pakankamai ilgai priešinasi drėgmei. Šok į vandenį ir paimk, sakysite jūs… tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. Klubiečio Aivaro su mumis nebuvo, tai nelabai ir buvo kam šokti (Aivaras dieną prieš išsimaudė, netgi du kartus, gelbėdamas Minijoje į vandenį įmestą kamuolį) 🙂 Netgi pats Edgaras pripažino, kad neįšoksi ir nepaimsi taip paprastai. Čia jums ne Minija..

Taip žiūrėjom ir galvojom ką daryti apie 5 minutes, kol telefono ekranas užgeso. Labanaktis. Kilo mintis, kad reikėtų iš šalia gyvenančių žmonių pasiskolinti grėblį ir pabandyti telefoną nuo dugno užkabinti su grėblio „dantimis“. Operacijai pasiruošėme pakankamai neblogai, tačiau gelbėjimo darbams trukdė tai, jog telefono jau nesimatė, o šulinio dugne gulėjo nemažai visokiausių nuolaužų ir šiukšlių. Atkakliausias iš visų gelbėtojų buvo Darius, kuris netgi pasiūlė su kibiru išsemti dalį vandens ir tada įšokti paimti skenduolį…

Šiandien Edgaras jau turi naujutėlaitį ir naujesnio modelio „Samsungą“. Beje, „water resistant“ 🙂

Moralas – jeigu norite, kad širdį skaudėtų mažiau, bunkeriuose fotografuokite su savo telefonais… Ir iš vis… sekmadieniais geriau laiką leiskite su šeima 🙂

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide