Geocaching’as

Veikla: „Geocaching“

Vieta:  Klaipėdos centras

Dalyviai : Vitalija, Kęstutis, Edita, Žydrūnas, Darius, Agnė, Aurimas, Gediminas

 

Data:  Rugpjūčio 19 diena.

 

Kas yra geocaching’as ir kaip jis valgomas? Tai GPS sistema pagrįstas žaidimas, kurio metu reikia ieškoti mieste paslėptų lobių. Lobiai būna įvairios dėžutės, iš kurių galima ką nors paimti, bet reikia ir padėti kokį kitą niekutį vietoje paimto, o pačią dėžutę padėti atgal į vietą. Žaidimas vyksta naudojantis programėle išmaniajame telefone. Ypač tinka susipažinimui su nežinomomis vietomis ar svetimais miestais visame pasaulyje.

Daugelis dalyvavusių klubiečių pirmą kartą žaidė šį žaidimą, o kaip jiems sekėsi, galite sužinoti paskaitę toliau 🙂

 

AGNĖ

Pirmą kartą dalyvaudama Kęstučio organizuojamoje veikloje – „Geo caching‘e“ nežinojau ko tikėtis. Tik žinojau, kad reikės KAŽKO ieškoti. Ko ieškoti? Geras klausimas 🙂

Taigi, gal viską pasakoti iš pradžių. Penktadienis, 19 val. Mažvydo alėja, A.L.L. nariai renkasi 🙂 Traukiam burtus ir nulemiam savo likimą, su kuo teks dvi valandas ieškoti KAŽKO 🙂 Man šį kartą ypatingai nuskilo, ištraukiau numeriuką, kuris mane suvedė su Dariumi 🙂 Su Dariumi, kuris laisvalaikiu mėgsta bėgioti, tad įsivaizduokit kaip aš turėjau spėti su jo tempu (Dariau, aš tikrai nesiskundžiu 🙂 ), kai dar buvau vos vos atsigavusi po ligos. Bet nieko, lėkiau šalia, daug kalbėjau, kaip visadaJ, o Darius medžiojo tuos KAŽKĄ. Paieškas pradėjome nuo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, pakeliui „atsikratėm“ Kęstučio ir Vitalijos, bet prie mokyklos sutikom čia tiesiog atbėgusius Aurimą ir Gediminą. Nors buvome antri, visgi Dariukas turi gerą uoslę slėptuvėms, tad jis rado pirmasis paslėptąjį KAŽKĄ, ant kurio radom numeriuką 3!!!

Toliau lėkėme link Kruizinių laivų terminalo, kuriame vėl ieškojome KAŽKO, bet pakeliui užsukome į Teatro aikštę, kur paieškos tęsėsi ganėtinai ilgai, ir dar ne kartą sugrįžome, nes visiškai nieko neradome. Ačiū draugams-konkurentams kad mums šiek tiek pasufleravo 🙂 Kruizinių laivų terminale KAŽKO paieškos buvo bendros, draugiškai su Edita ir Žydrūnu čiupinėjome viską, kas turėjo 42/40 žymą 🙂 Ir radome. Kaskart žvelgdami per petį, ar neatkeliauja konkurentai, keliavome toliau, link Irkluotojų bazės, Muzikinio teatro, Skulptūrų parko ir galiausiai į sutartą vietą  – Finišo vietą.

Ar sekėsi viską rasti? Nea, ne viską radome, ne visko ieškojome, bet vis vien smagiai praleidome laiką. Koks smagus pasivaikščiojimas, kai aplink visi žiūri ir vos neklausia „Gal pokemonu ieškote?“, prajuokino. Smagus buvo vakaras, smagus ir pasisėdėjimas po „Geo cathingo“, stebint kaip Kęstutis valdo savo telefoną prisijungęs kompiuterinę pelę :).

Ačiū Kęstučiui už naują pramogą, tikiuosi kada nors sudalyvauti „Geo caching‘e“ nepažįstamame mieste 🙂

 

AURIMAS

 

Lobių paieška – tai buvo šios veiklos tikslas. Tik įrankiai šiai veiklai buvo kitokie, ne kastuvas, ar koks kitas įrankis žemei kasti, nes lobiai juk dažniausiai po žeme slepiasi – bet išmanusis telefonas su specialia programa. Taigi viskas iš pradžių. Veiklos pradžioje gavome žemėlapį, kur buvo sužymėti visi lobiai, kuriuos tūrėjome surastį tą vakarą. Reikėjo pasirinkti tinkamiausią strategiją, kad kuo greičiau nueitum į visus reikiamus taškus. Kai jau planas buvo aiškus, pasileidom į pirmąsias paieškas. Pirmas blynas – Lobis, buvo šiek tiek prisvilęs. Kol gilinomės į lobių paieškos subtilybes, mums iš po nosies kita komanda nušvilpė didžiausią lobio dalį. Na taip jau išėjo 🙂 Ką padarysi, bet užtat patobulėjom, ir kitą kartą tokios pačios klaidos nebedarėm 🙂 Tad apšilę kojas, patraukėme prie kitų lobių. Antrąjį lobį radome ganėtinai nesunkiai ir greitai, bet prieš mus čia vėl gi buvo kažkas apsilankęs ir mes nebuvome pirmi. Trečias lobis buvo labai gudriai paslėptas ir, manau, jo būtumėm ilgai ieškoję, be čia mums nusišypsojo sėkmė, nes prie jo buvo kita komanda, tad mes pamatėm, kur tiksliai buvo lobio slėptuvė. Valio – trečias lobis rastas. Ketvirtas – pavadintas zebru, slėpėsi prie namo sienos, ne iš karto pavyko pamatyti šią slėptuvę, bet šiek tiek palakstę, ir šį zebrą pagavome 🙂 Sekantis lobis po šio, šiek tiek paklaidino, nes gps, kažkaip nelabai tiksliai rodė padėtį, tad kelis kartus teko aplink namą pabėgiot, kol atradom tą stebuklingą medį, su didžiuliu turtu – t. y. maža dėžute su vertingu turiniu – lapuku 🙂 Dar karta Valio 🙂 Nemažai taškų jau susirinkome. O ir aš pats gan neblogai pradėjau gaudytis tose paieškose. Tad kuo toliau, tuo darėsi įdomiau 🙂 Kiti lobiai jau laukė kitoje upės pusėje, tik pakeliui reikėjo dar vieną pačiupti, kuris slėpėsi po palange. Tad šį taip pat priglaudėme pas save. Toliau puolėm ieškoti drakono. Baisūs tie drakonai būna, su didelėm gerklėm, kur belekas slepiasi. Tad apieškojome drakoną ir štai – kita komanda jau surado lobį drakone. Tad lobį pasičiupo kita komanda. Tad drakonas mums nuskrido iš po nosies 🙂 Sekantis lobis baisiai sudėtingas, taip paslėptas, kad va jai, va jai. Jei nebūčiau matęs akies krašteliu apytikslės vietos, tai manau nebūčiau radęs. Begalo mandriai paslėptas. Bet čia mums šiek tiek pasisekė 🙂 Liuks 🙂 Tad beliko surasti tik du lobius, pasirinkome jono kalnelį ir kaip nebūtų keista, prie šio lobio nieko dar nebuvo. Tad mums pavyko pagriebti didžiausią lobio dalį 🙂

Na, o kadangi čia lobis buvo sėkmingas, paskutinis lobis – buvo visai tuščias, nieko, nieko, visiškai nieko. Kaip sakant nė trupinio nebeliko 🙂 Tad po kelių valandų, visos lobių paieškos buvo baigtos. Suskaičiavę taškus nustatėme nugalėtus ir aptarėme įspūdžius. Žodžiu veikla išties buvo begalo įdomi, begalo aktyvi, ne vieną prakaito lašą pamečiau bebegiodamas 🙂 Tad ačiū Kęstučiui už puikiai suorganizuotą veiklą 🙂 🙂

 

ŽYDRŪNAS

 

Vakare, po darbų susirinkome paieškoti lobių Klaipėdoje, naudojant Geocaching programėles. O kad nereikėtų visam būriui vaikščioti kartu ir ieškoti mažų dėžučių Kęstutis puikiai sugalvojo, suskirstyti mus į keturias komandas ir atskirai ieškoti tų pačių lobių. O kad būtų dar didesnis azartas ieškoti kuo greičiau sugalvojo taškų skaičiavimo sistemą, ir visuose lobiuose paslėpė korteles su taškais. Pirma komanda radusi lobį gauna 3 taškus, antra komanda – 2 taškus, trečia komanda – 1 tašką, o ketvirtai komandai taškų nebeliko J. Burtai lėmė lobius ieškoti kartu su Edita. Išklausius instruktažo ir startavus, mudu su Edita nusprendėm neapsiduoti bandos jausmui ir nelėkti kitoms komandoms įkandin. O truputi luktelėjus ir pažiūrėjus į kurias puses pasuko kitos komandos, pasirinkti maršrutą, kad būtų galima kuo daugiau lobių surasti pirmiems. O kai radus kelis lobius susitikom kitas komandas, pamąstėm kuriuos lobius jos jau galėjo rasti ir kur planuoja pasukti toliau, pasukome ten kur mūsų manymų, dar nebuvo nė viena komanda. Toks mudviejų strategavimas lėmė, kad radome visus dešimt lobių ir už visus gavome taškų, tai yra nebuvo nė vieno lobio kurį rastume ketvirti. O po visų paieškų grįžus į starto/finišo vietą ir suskaičiavus visų komandų taškus, aš ir Edita surinkome daugiausiai taškų. Tik gaila, kad prizų nebuvo :D. Ačiū Kęstučiui už azartišką ir įdomią veiklą 🙂

 

DSC_0050

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide