Gyvūnėlių prieglaudos lankymas

Kaip ir kasmet, šį pavasarį nusprendėme padaryti visuomenei naudingą veiklą – su dovanomis ir parama aplankyti gyvūnų prieglaudą. Šiam pavasariui pasirinkome asociaciją „Gyvūnų užuovėja“. Buvome labai šiltai sutikti mielosios prieglaudos vadovės ir linksmųjų jos gyventojų. Matyti, kad gyvūnai ten iš tiesų yra labai mylimi, jais yra nuoširdžiai rūpinamasi, tad buvo labai malonu bent šiek tiek prie to prisidėti.

Data: 2017-03-05

Dalyviai: Jurgita, Edita, Kęstutis, Arvydas, Monika, Vitalija, Sandra, Agnė, Aurimas, Manta ir kiti svečiai, prisidėję prie paramos asociacijai.

O štai dalyvių įspūdžiai:

Jurgita

Sakoma, kad geriems darbams daryti nereikia ieškoti tinkamo laiko. Būtent tokiam geram darbui vieną ūkanotą dieną susirinkome ir keliavome į gyvūnų prieglaudą. Nežinia ko labiau laukia tenykščiai gyventojai: ar dovanų, ar tiesiog bendravimo, kurio reikia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Nuvažiavus mus pasitiko įvairaus plauko prieglaudos gyventojai: katės, šunys ir net… gandras  🙂 vieni įtariai, kiti itin draugiškai viauksėjo, kiauksėjo ir kitaip stengėsi pasirodyti ir atkreipti į save dėmesį. Buvo keista, bet kartu ir džiugu vienoje vietoje matyti tiek įvairių gyvūnų. Labiausiai sužavėjo prieglaudos šeimininkės atsidavimas, pasišventimas gyvūnams… Galima tik įsivaizduoti, kiek asmeninio laiko, pastangų bei lėšų reikalauja nuolatinė savų ir niekam nereikalingų priglaustų gyvūnų priežiūra, rūpestis jais. Nuostabu, kad tokių žmonių yra… 🙂 Už gerus ir šiltus įspūdžius sakau Ačiū gyvūnų mylėtojai klubo narei Monikai, prieglaudos šeimininkei, ir, aišku, mažiesiems prieglaudos gyventojams!

 

Edita ir Kęstutis

Visada prisidedame prie kiekvienais metais vykstančios klubo tradicijos – gyvūnų prieglaudos lankymo. Šiais metais nusprendėme aplankyti nedidelę bendruomenę, įsikūrusią pačiame Klaipėdos rajono pakraštyje, Endriejavo pašonėje – asociaciją „Gyvūnų užuovėja“. Ne tik patys prisidėjome parama, bet paraginome ir kitus užsidirbti karmos taškų. Pagrindinis mūsų tikslas buvo surinkti kuo daugiau pinigėlių ir nupirkti kokybiško maisto mažiesiems prieglaudos gyventojams. Išvykos organizatorė Monika iš anksto susižinojo ko būtent trūksta prieglaudai, todėl turėjome užduotį. Turbūt pirmą kartą A.L.L. lankymosi prieglaudose istorijoje, prašymas buvo atvežti šviežių kauliukų, mėsytės šuniukams, mat patys prieglaudos prižiūrėtojai verda košes keturkojams ir taip paįvairina gyvūnų mitybą. Su dideliu entuziazmu lėkėme į Klaipėdos mėsos turgų ieškoti gėrybių. Tiesa, dalis surinktų pinigėlių buvo išleista kokybiškų konservų, sauso maisto paieškoms, bet mėsytei buvom pasiruošti išleisti ne tiek jau ir mažai. Keturiese nukeliavome į mėsos turgų ir prasidėjo paieškos. Kadangi atvykome jau po pietų, tai dalis prekybininkų buvo pabaigę dienos darbus, o likusieji su noru pasidalino likučiais. Nors negalima sakyti jog ten buvo vien likučiai – gavome kuo puikiausios mėsytės, kauliukų, visokiausių skanumynų. Neaišku ar iš geros dūšios ar iš noro viską parduoti, prekybininkai tik siūlė ir siūlė savo gėrybes mažesnėmis kainomis. Nepastebėjom kaip maišai visai prisipildė ir visi turėjome po gerą nešulį. Bijau pameluoti, bet koks 20 kg mėsos tikrai buvo – koks skanumėlis! Taigi, pasileidome į kelionę. Nei vienas nežinojome kas mūsų lauks prieglaudoje, mat nei vienas nesame joje buvę, bet nei vienas nenusivylėme. Mus priėmė prieglaudos įkūrėja, atrodo, paprasta maža jaunutė mirtingoji, bet didžiulis žmogus viduje. Buvome sužavėti kokia atsidavusi mergina ten dirba. Drauge su jos pačios auginamais šunimis kieme lakstė ir keletas prieglaudos gyventojų, o kiti, labiau baukštūs, šiltai gyveno voljeruose. Labai smagi atmosfera jautėsi, ne taip kaip kitose prieglaudose – čia visi viena didelė šeima. Kiekvienas gyvūnas gauna nemažai dėmesio, ligoniukai atsakingai gydomi, o judriausieji džiaugiasi žaidimų dozėmis. Prieglaudos šeimininkė geranoriškai aprodė teritoriją, supažindino su kiekvieno gyvūno istorija, papasakojo apie savo veiklą. Turėjom garbės susipažinti ir su prieglaudos aršiausiuoju nariu – gandru. Taip, gandru! 😀 Piktas dėdė įsikūręs daržinėje lepinosi vištienos širdelėmis, mat ponaitis nieko daugiau nevalgo ir nebando eiti į derybas 😀 Žavingas paukštis. Pagrindiniame name gyveno katės, kaip ir priklauso, jos ten kaip karalienės – šilta, visos turi savo jaukius guolius, kiekviena pamyluojama. Gera matyti, kaip žmonės taip rūpinasi kažkieno paliktais gyvūnais. Labai džiaugiamės matydami, jog prieglaudėlės šeimininkės akys žibėjo kai nešėme ir nešėme atvežtus gardumynus gyventojams. Atrodo, ir patys ištrūkome iš kasdieninės rutinos ir prieglaudos gyventojams praskaidrinome dieną. Gera daryti gerą, juk tai taip nesunku. Rūpinkimės vieni kitais, nes juk viskas grįžta ratu 😉

 

   

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide