Įkandin Klaipėdos sukilėlių takais

Greičiausiai nuskambės keistai, bet iki šiol Lietuvoje elementari sąvoka „žygis“ nėra vieningai apibrėžta. Angliškoje literatūroje viskas lyg ir aišku, tačiau verčiant į lietuvių kalbą, skirtingos sąvokos lietuviškai pateikiamos vienu terminu – žygis. Problema slypi tame, kad ši renginių – pramogų – turizmo sritis moksliniu lygmeniu Lietuvoje mažai nagrinėjama. Na, bet ne apie mokslą aš čia. Išsiaiškinkime sąvokos „žygis“ vingrybes ir keliaukime analizuoti gausiausio Lietuvoje pėsčiųjų žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais“ sėkmės paslapties.

Tai kas tas žygis visgi yr?

4dienosDabartinis Lietuvių kalbos žodynas sąvokai „žygis“ pateikia net keletą skirtingų paaiškinimų: (1) kariuomenės, laivyno ar kito judėjimas iš vienos vietos į kitą; (2) kelionė, reisas; (3) kampanija, karo veiksmai; (4) pastangų reikalaujantis veiksmas. Šie paaiškinimai palieka pakankamai daug vietos interpretacijai, tačiau jei sudėsime visus paaiškinimus į visumą išeitų kažkas panašaus į „karinių dalinių judėjimą, kuris reikalauja pastangų“. Laimei, turime specializuotą lietuvišką turizmo terminų žodyną, kuriame taip pat apibrėžta „žygio“ sąvoka: „žygis (hike, trek), naujo ar žinomo maršruto įveikimas gamtoje aktyviomis priemonėmis (pėsčiomis, slidėmis, dviračiais, plaukimo priemonėmis ir kt.) pažinimo, ugdymo, sveikatingumo, sportiniais ir kitais tikslais. Skirstomi pagal trukmę (vienadieniai, dvidieniai, daugiadieniai), pagal keliavimo būdą (pėsčiomis, slidėmis, kalnų, vandens dviračiais), pagal sudėtingumo kategorijas.“ Šiame apibrėžime atsiranda keliavimo priemonės ir būdai, tikslai, apibrėžiama keliavimo erdvė. Vyresni aktyvaus laisvalaikio mėgėjai iš buvusios santvarkos laikų prisimena skirtingo sudėtingumo turistinius žygius su kuprinėmis, palapinėmis. Angliškai tokie žygiai vadinami „hiking“, „treking“. O, bet tačiau.. jei vėl pažiūrėsime į žygio apibrėžtį dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne pamatysime, jog ši sąvoka labiausiai siejama su kariuomene ir kariniais daliniais. Žygių siejimas su kariuomene atveria kitokio profilio žygius. Lietuvoje tai dar pakankamai nauja, tačiau pasaulyje tai gilias tradicijas turinti žygiavimo ir žygių sritis. Angliškoje terminijoje tokie žygiai vadinami „marching“, lietuviškai šį terminą verčiame kaip „žygis, žygiavimas“. Norint išvengti painiavos „marching“ tipo žygius ateityje būtų galima vadinti žygiuote, marširavimu, bet čia jau kalbininkų veiklos daržas. Natūraliai kyla klausimas, kokie tie pagrindiniai „marching“ tipo žygių ypatumai?

„Marching“ tipo žygiai

imlLietuvoje „marching“ tipo žygių organizavimo idėja kilo iš „IML International wallking association“ (Tarptautinės vaikščiojimo/žygiavimo asociacijos) veiklos sričių kaip kariuomenės ir civilių gyventojų bendradarbiavimo skatinimo. Dažniausiai tokie žygiai būna patriotiniai, juose civiliai gyventojai dalyvauja kartu su kariuomenės atstovais ar daliniais. Stengiamasi, jog žygio trasa praeitų per gražiausias regiono vietoves, būtų vengiama pagrindinių kelių, tačiau susidarytų iš skirtingų dangų tipų. Lankytini objektai svarbūs, labiausiai akcentuojami ugdantys patriotiškumą, tačiau visgi svarbiausia yra nueitas kilometrų kiekis. Dažnai tokiuose žygiuose paruošiamos skirtingų ilgių trasos, kad kiekvienas žygeivis galėtų pasirinkti pagal savo fizines galimybes. Per dieną nueinama nuo 20 iki 100 kilometrų. Žygeiviai su savimi pasiima nedaug daiktų, nes žygio trasose būna maitinimo ir vandens atsargų papildymo taškai. Dominuoja vienadieniai arba dviejų dienų žygiai, retai „marching“ žygių trukmė viršija 4 dienas. Jei „marching“ tipo žygis yra daugiadienis, miegama palapinėse, sporto salėse, arba apgyvendinimo įstaigose. Lietuvoje šio tipo žygiai turi medalių apdovanojimų sistemą, kuri turi panašumų su kariniais apdovanojimas.

Klaipėdos sukilėlių keliais

Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ yra būtent „marching“ žygio tipo. Drąsiai galima teigti, jog šiuo metu tai yra ne tik gausiausias, bet ir seniausiai organizuojamas „marching“ tipo žygis Lietuvoje. Nors dėl vidinių nesutarimų jis nebėra įtraukiamas į oficialių „Pėsčiųjų žygių asociacijos“ metinių įskaitinių Lietuvoje žygių sąrašą, tačiau tai jam nesutrukdo likti populiariausiu pėsčiųjų žygiu Lietuvoje. Pradėtas organizuoti prieš 15 metų, per tą laiką sėkmingai augo. Jei pirmuosiuose žygiuose dalyvavo vos keliolika dalyvių, tai pernai dalyvių skaičius perkopė 1900, o šiemet 1500 žygeivių. Įvertinant tai, kad žygiuojama žiemą ir dar naktį, skaičiai išties įspūdingi.
„Klaipėdos sukilėlių keliais“ žygio patriotinė idėja užkoduota pačiame pavadinime. Kiekvienais metais žygeiviai įveikia 25 kilometrų atstumą paminėdami inscenizuotą Klaipėdos krašto sukilimą. Į istorines peripetijas ir interpretacijas nesigilinsiu. Vieni šį „sukilimą“ vadina viena sėkmingiausių Lietuvos karinių operacijų, kiti apibūdina ne tokiais gražiais žodžiais. Esmė ta, kad tuometė Klaipėdos krašto problema šiomis dienomis politiškai nebėra aktuali, o kam šis istorinis klausimas įdomus, tai šio laikotarpio tyrimuose itin daug nuveikę Klaipėdos universiteto istorikai.
zygmapŽygio pradžioje akcentuojamas patriotiškumas, giedamas Lietuvos himnas, kalba organizatoriai ir Klaipėdos bei Klaipėdos rajono merai. Viskas gražu, oficialu tvarkinga ir įprasta. Kiek neįprastas žygio planas. Kiekvienais metais žygio maršrutas būna vis kitas ir čia kalba ne vien tik apie kito kelio pasirinkimą nuo taško A iki taško B. Visuomet žygiuojami 25 kilometrai vis iš kito miesto. Taip pakaitomis rotuojama Palanga, Kretinga, Gargždai, Priekulė ir mažesnės gyvenvietės. Žygio finišas dažniausiai būna Dragūnų batalione. Skirtingos starto ir finišo vietos nėra dažnas reiškinys pėsčiųjų žygiuose. Nesvarbu, ar žygiuojama 20 ar 40 kilometrų. Sudarant pėsčiųjų žygių trasas dažniausiai pasirenkamas žiedinio tipo maršruto planavimas, t.y. starto ir finišo vietos sutampa. Tačiau šiame žygyje taip nėra. Šio žygio trasa visada linijinė su skirtingomis starto ir finišo vietomis. Dažnai pasigirsta nuomonių, kad tai didžiausias šio žygio trūkumas. Žvelgiant iš paprastų žygeivių perspektyvos pilnai galima sutikti. Jei organizatoriai pasirenka linijinį žygio maršrutą, tokiu atveju organizuojamas žygeivių nuvežimas į starto vietą, arba parvežimas atgalios po finišo. Šiame žygyje to nėra. Kiekvienas civilis dalyvis turi pats pasirūpinti kaip nukeliaus iki starto vietos, arba kaip grįš atgal po finišo. Ne veltui akcentavau, kad kiekvienas civilis gyventojas, nes kariuomenės ar kitų struktūrų daliniai organizuotai atvežami autobusais. Organizatoriai šį žygį orientuoja į krašto saugumo struktūrų dalyvius, kurie sudaro apie du trečdalius visų dalyvių, o žygio aprašyme pabrėžia, kad pavienių dalyvių skaičius yra ribotas. Tačiau žiniasklaida pristatydama šį žygį dažniausiai rašo, kad „tarp žygio dalyvių buvo gausus Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys, šauliai, policininkai bei policijos mokyklos kursantai“ (Klaipėda, 2016 01 15). Kitaip tariant žygio dalyvių kontingentą pristato atvirkščiai. Visuomenei susidaro įspūdis, kad prie žygeivių prisijungė krašto gynybos struktūros, o ne atvirkščiai.

Žygiuojam!

zyg1Grįžkime į žygio startą ir po truputį judėkime pirmyn link finišo. Natūralu, kad starto procedūra kiek užtrunka, nes suvaldyti 1500 žmonių masę nėra paprasta. Situaciją paspartina išankstinė dalyvių registracija, skirstymas į komandas ir bendravimas tik su komandos vadovais, tačiau visuomet atsiranda žygeivių, kurie užsiregistravę neatvyksta, arba atvyksta neužsiregistravę. Visus juos reikia sužiūrėti, suskaičiuoti. Žygio starto mokestis labiau simbolinis – 3 EUR, dar 15 EUR reiktų sumokėti, jeigu norima įsigyti žygio medalį. Žygis nėra komercinis, tačiau ilgametė organizatorių patirtis duoda teigiamų rezultatų. Žygio dalyvius iki starto linksmina orkestras, galima susipažinti su kariuomenės ginklais ir gauti informaciją apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Džiugina, kad organizatoriai pasimoko iš savo klaidų. Labai erzindavo, kai startas būdavo duodamas atskiromis komandomis ir kartais tekdavo tuščiai pora valandų stebėti, kaip kiti išžygiuoja, o tu bergždžiai sėdi nieko neveikdamas ir lauki savo eilės. Pastaraisiais metais visi startuoja vienu metu ir per pirmuosius kilometrus dalyviai pasiskirsto pagal savo pajėgumą. Nukėlus pirmuosius atsižymėjimo punktus keletą kilometrų toliau spūstys prie jų akivaizdžiai sumažėjo.
Žygio trasa pažymėta skiriamaisiais ženklais, kiekvienos komandos vadovas papildomai gauna po žemėlapį ir trasos legendą. Norint pasiklysti trasoje reikia turėti išskirtinį talentą. Dažniausiai einama paskui priekyje žingsniuojančius žygeivius ir į žemėlapį net nežiūrima. Visgi rekomenduoju neprarasti budrumo ir aklai nepasikliauti priekyje einančiais. Buvo atvejų, kai minia nuėjo paskui priekyje neteisingai pasukusius ir atsidūrė ant geležinkelio bėgių. Neilgai trukus pasirodė ir bėgių tikrasis naudotojas… Taip greitai nuo bėgių pasišalinančių žmonių dar neteko matyti, o kokios mintys buvo traukinio mašinisto galvoje naktį ant bėgių išvydus apie 500 žmonių belieka tik spėlioti…
zyg2Žygio pusiaukelėje duodama kareiviška košė ir arbata. Į žygį verta eiti vien tik dėl šios košės skanumo! Tiesa, kol šį skonį pajusite, greičiausiai teks ilgai pastovėti eilėje. Nesureguliuotas eilės prie košės įvertinčiau kaip vieną didžiausių šio žygio silpnybių. Visada atsiranda „gudresnių“, „naglesnių“, kurie nori košės paragauti greičiau ir iš vienos eilės, tuoj susidaro daugiau nei keletas iš visų pusių. Negana to, jau gavus savo košės ir arbatos porciją reikia įveikti kliūčių ruožą, kol iš eilės pavyksta ištrūkti. Su visa pagarba šiai struktūrai, tačiau jau ne vieną kartą teko susidurti ir matyti, kad didžiausi stumdytojai tokiose eilėse būna policijos atstovai. Eilių sureguliavimas nėra sudėtingas dalykas, užtenka pažiūrėti į oro uostų pavyzdį.
Antroje žygio dalyje dalyvių eisena dar labiau nusitęsia. Kol vieni sparčiu žingsniu artėja prie finišo, kiti pajaučia pirmuosius nuovargio ženklus ir sulėtina žingsnį arba ilgiau pasilieka tarpiniuose sustojimuose. Nė karto nežygiavusiems dažnai kyla klausimas ar nėra šalta? Ne, nėra, reikia tik tinkamai apsirengti. Šiemet žygio metu buvo iki – 14 laipsnių šalčio, tačiau žygiuojant norėjosi nusiimti pirštines. Tiesa, jei ilgiau stoviniuosite, natūraliai jums bus šalčiau. Pasirinkite tinkamą aprangą ir avalynę ir jokių bėdų nebus. Tačiau, jei visgi ištiks bėda, žygio metu budi greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris padės visiems kritusiems nelygioje kovoje. Nuolatinę Lietuvos žygeivių bendruomenę sudaro apie 700 žygeivių, todėl natūralu, kad šiame žygyje, kur dalyvių yra daugiau nei dvigubai daugiau, pasitaiko įvairių avantiūristų. Didžiausia bėda – pritrintos pūslės ant padų, tačiau įprastai žygio nebaigia tik keliolika dalyvių.

Universitetai.lt 2013 metų reportažas apie šį žygį

Per penkiolika žygio organizavimo metų jis įgavo tam tikrą aurą, kurią kuria jo dalyviai. Žinoma, kaip ir visur, pasitaiko ne ten pataikiusių, tačiau didžioji žygeivių dalis labai draugiška, bendraujanti ir nusiteikę pakiliai. Tą atmosferą pajusti galima tik žygiuojant kartu, o ne skaitant šias eilutes. Žygio metu bendraujant net nepastebi, kaip pasieki finišą ir gauni atminimo diplomą. Diplomas gražus, tačiau „no name‘iminis“. Suprantu, kad išrašyti diplomus 1500 dalyvių yra sudėtinga, tačiau čia viena iš sričių kur galima patobulėti. Gi nuo starto iki finišo praeina apie 5 valandas! Žinoma tai smulkmena, bet psichologiškai dalyviui labai svarbi.
Visumoje tai puikus, gilias tradicijas turintis „marching“ tipo žygis, kuriame galima išbandyti save, sutikti daug bendraminčių ir pasisemti patriotiškumo emocijų.

Rašant šį straipsnį naudota:

Universitetai.lt reportažas
Dabartinis Lietuvių kalbos žodynas http://dz.lki.lt/
Turizmo terminų žodynas www.tourism.lt
Dienraštis „Klaipėda“ www.kl.lt

 

Edgaras Vaškaitisas

2016 sausis

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide