Iššūkis baidarėje ir pailgėjusi Minijos upė

Klubo narys Edgaras dalinasi įspūdžiais iš 80,5 km irklavimo baidare naktį

asŠią vasarą norėjosi tam tikrų naujovių ar iššūkių aktyviame laisvalaikyje. Artėjantis „Minijos žemupio regatos“ maršrutas neatrodė itin atraktyvus, ypač paskutinioji atkarpa Vilhelmo kanalu. Dariaus pasiūlymas plaukti baidarėmis naktį regatos išvakarėse atrodė viliojančiai, tad greitai man galvoje pradėjo dėliotis kiek pašėlęs planas – o kodėl naktinio plaukimo neapjungus su dieniniu ir į regatos starto vietą neatplaukus baidare? 20 kilometrų naktį, dar 25 – 27 kilometrai iki regatos starto ir 22 kilometrai regatoje, viso 67 – 69 kilometrai. Nei skaičiai, nei atstumas žemėlapyje neatrodė itin baisiai. Apie idėją pasakius Dariui, jis manęs perklausė ar aš įsitikinęs, o jo atsakymas „nes man durnumo gali ir užtekti“ nuskambėjo kaip tvirtų tvirčiausias TAIP. Liko tik suderinti detales.

Minija_(Lithuania)Visas veiksmas planuotas pagrindinėje Vakarų Lietuvos vandens turizmo upėje – Minijoje. Baidarių nuomotojai dėl įdomesnio kraštovaizdžio, sraunesnės upės, didesnių rėvų, dažniau siūlo išbandyti atkarpas Minijos upės aukštupyje. Tiesa, karštu vasaros metu aukštupys vietomis stipriai nusenka ir vietomis sunku praplaukti baidarėmis. Tačiau 2015 metų liepa nepagailėjo lietaus, tad vandens lygis upėje net viršijo normą. Plaukimo išvakarėse lietus taip pat priminė apie save, naktį sinoptikai lietaus neprognozavo, tačiau dėl visa ko pasiruošėme įvairiausiems atvejams. Visą plaukimą padalinome į tris skirtingus etapus, kurių kiekvienas buvo visiškai skirtingas. Pasirinkta atkarpa Raguviškiai – Gargždai – Priekulė – Lankupiai – Dreverna (Vilhelmo kanalu), tad Minija plaukta vidurupiu ir žemupiu.

 

I Etapas. 20 kilometrų virsta 26

start

Irkluotojai prieš startą. Pirmieji iš kairės – Darius ir Edgaras pasiruošę naktiniam iššūkiui ir  beveik dvigubam irklavimo maratonui

Pirmajame etape planavome nuirkluoti apie 20 kilometrų. Šiam etapui didelio dėmesio neskyrėme, irklavome kartu su kompanija. Kai kuriems jų tai buvo pirmasis plaukimas baidare. Prieš etapo startą spėjau pažiūrėti Lietuvos krepšinio rinktinės draugiškų rungtynių pabaigą ir pasidžiaugus pergale prieš Australus mintimis persikėliau į baidarę – buvome pakeliui į starto vietą Raguviškiuose. Išplaukėme kelios minutės po 22 valandos, lauke jau temo. Pirmieji yriai labai lengvi. Vandens lygis upėje pakilęs, nekyšojo nė vienas akmuo, kurie įprastai šioje atkarpoje sudaro įdomias kliūtis. Plaukėme rekreaciniu tempu, tačiau nemažai gelbėjo ir upės srovė, kuri užtikrintai palengva plukdė į priekį. Visiškai sutemus irklavimas pasidarė įdomesnis. Susigaudyti aplinkoje padėjo vadinamieji „ciklopai“ ant galvų, papildomai baidarės priekyje pritaisiau rankinį prožektorių. Gamta nurimo, aplink girdėjosi tik kompanijonų džiaugsmingi šūkiai. Pagal pirminį planą lėtu plaukimu šį atstumą norėjome įveikti per 4,5 – 5 valandas. Skaičiavome, jog vidutiniškai per valandą nuirkluosime po 4 kilometrus. Įvertinome, kad mūsų kompanija nenorės plaukti greitai, dreifuos upėje ir mėgausis pirmuoju naktiniu plaukimu. Apie lenktynes su laiku nuo pat pradžių nebuvo nė minties, visą plaukimą skyrėme gausių kilometrų rinkimui. 5 kilometrai, 10 kilometrų ir Darius informuoja, kad mūsų greitis kiek didokas. Upės srovė daro savo, nes irkluojame simboliškai, o vidutinis greitis atkarpose siekia net iki 10 kilometrų per valandą. Nepaisant ne itin aktyvaus irklavimo, kompanija ilgainiui  lieka už nugaros, po truputį tolsta ir jų balsai. 20 kilometrų žyma pasiekta, tačiau finišo nesimato. Papildomas vienas kitas kilometras ir lipame į krantą. Pasirodo, tamsoje labai lengva sumaišyti išlipimo vietą. Išlipome ne toje stovyklavietėje, tad atgal į baidares ir irkluojame toliau. Po 26 kilometrų pasiekėme pirmojo etapo finišą. Prisipažinsiu, prieš startą neskaičiavome tikslaus pirmojo etapo kilometražo. Dažnai būna, kad kai kurie baidarių nuomotojai bando dirbtinai kiek išpūsti esamą atstumą, tačiau šįkart jį pamažino visais 6 kilometrais. Taip vietoje planuotų 20 nuirklavome 26 kilometrus, kuriuos įveikėme per 4 valandas vidutinišku 6,5 kilometro per valandą greičiu. Neilgai trukus atplaukė likusi kompanija. Iš kiek pavargusių, bet laimingų jų veidų matėsi, kad gerų įspūdžių ir nuirkluoto atstumo jiems pilnai pakako. Kompanionai nuskubėjo link automobilių ir namolio, o aš su Dariumi užkandome, pailsėjome pusvalandžiuką ir pradėjome antrąjį etapą. laikrodžio rodyklė rodė trečią valandą nakties.

II etapas. Srovė lėtėja, kilometrai ilgėja.

menulisNors pirmajame etape nuirklavome 6 kilometrais daugiau nei planavome, tačiau dėka pakankamai stiprios srovės laiko grafiką viršijome visa valanda. Antrąjį etapą pavadinau perplaukimu iki regatos starto vietos. Visgi tas perplaukimas toks nemažas – 25 – 27 kilometrai pagal pirminius skaičiavimus, o tai jau įprastinė maksimali dienos norma vandens turistams. Nuo Gargždų upės srovė pastebimai sulėtėjo. Iki tol apsiniaukęs dangus pragiedrėjo ir danguje pasirodė mėnulis, kuris mus lydėjo iki pat aušros. Antrajame etape nerimą kėlė vienintelis dalykas – prie Gargždų esanti taip vadinama pyla, senojo malūno užtvanka. Šioje vietoje Minijos upė visuomet klastinga, dažnai net šviesiu paros metu plaukiant pro šią vietą neišvengiama virtimų, o ką jau kalbėti apie plaukimą nakties metu. Aš buvau linkęs pro šią vietą baidarę prasinešti krantu, tačiau Darius buvo atkaklus ir jo argumentui „jei jau nuotykiauti, tai nuotykiauti iki galo“ teko pasiduoti. Žinodami galimą likimą, visą mantą susidėjome į neperšlampamą maištą ir yrėmės aklinoje tamsoje. Kaip tyčia, kaip tik tuo metu ir dangus vėlei apsiniaukė. Priekyje visiškai nieko nematyti, tik vis garsiau girdisi upės šniokštimas. Prieš pat mano nosį išnyra nuvirtusio medžio šakos, aplink aklina tamsa. Pagavusi slenksčio srovė didele jėga neša mus pirmyn, tampa aišku, kad sumanymas praplaukti pro šią vietą nelabai tinkamas. Spėju sušukti, jog plauktume atgalios ir mes kiek įkabindami bandome apsukti baidarę, bei išsivaduoti iš srovės. Šiaip ne taip tai pavyko padaryti ir radę vietą, kur galima išlipti į krantą, baidarę persinešame sausuma.

pyla

Senojo malūno užtvanka dienos metu. www.klaipedos-r.lt nuotrauka

Pasišviesdami prožektoriais nuo kranto apžiūrėjome potencialią mūsų praplaukimo vietą. Iki nelaimės trūko itin nedaug ir apvirtusi baidarė čia būtų buvusi mažiausia bėda. Pasirodo, jog ties viena iš praplaukimo vietų skersai nuvirtęs medis, kuris kabo maždaug metro aukštyje, kitaip tariant ties ta vieta, kur praplaukiant būtų buvusios mūsų galvos. Įvertinus srovės greitį ir galimą smūgį, greičiausiai plaukimas ties šia vieta ir būtų pasibaigęs…

Likusi antrojo etapo dalis praėjo ramiai. Apie pusę penkių ryto pradėjo švisti. Tiesa visą antrą etapą mūsų dėmesį prikaustė skirtingose upės vietose pasigirstantys dideli paukštelėjimai į vandenį. Įspūdis toks, lyg kas su didele jėga įšoktų į vandenį. Nakties ramuma šiuos garsus tik sustiprino. Pradžioje galvojome, kad čia kokio bebro darbas, bet kai vienas toks pliaukštelėjimas įvyko tiesiai prieš mūsų baidarę tapo aišku, kad čia medžioja lydekos. Dieną tokius garsus kažin ar išgirsi.

20150801_072034

Darius ir Edgaras po antrojo etapo finišo nuirklavę 58 kilometrus

Apie penktą valandą ryto pasijuto pirmieji nuovargio ženklai, miego trūkumas. Baidarėje buvome jau 7 valandas, tapo aišku, kad ir antrasis etapas kilometrų atžvilgiu bus ilgesnis, nei planavome pradžioje. Susidarė įspūdis, jog irkluojame ir plaukiame labai lėtai, nors mobilioji programėlė rodė, kad mūsų greitis didesnis nei pirmajame etape. Įdomus jausmas ir gera patirtis stebėti savo nuovargi, tam tikrą monotoniją vis irkluojant, kol galiausiai ateina lūžio taškas ir gali vėl varyti ir varyti. Tik maudžiantys raumenys primena, kad kūnas taip pat turi savo galimybių ribas.

Priekulės parką pasiekėme septintą ryto, kaip ir buvome planavę. Tik planavome šiame etape nuirkluoti iki 27 kilometrų, o realiai išėjo beveik 32, kurių dalis prieš srovę. Šiame etape užtrukome 4,5 valandos, taigi mūsų vidutinis greitis – apie 7 kilometrus per valandą.

 

III etapas. Išsiskyrę keliai

20150801_074104Regatos startas 12 valandą dienos, tad idealiu atveju galėjome numigti kiek daugiau nei keturias valandas. Tačiau idealus variantas ir realybė du skirtingi dalykai. Šiek tiek užtrukome, kol apsitvarkėme, pritvirtinome baidarę prie Priekulėje palikto mūsų automobilio. Tik spėjome užsnūsti, kai išgirdau barbenimą į mašinos langą. Atvyko regatos baidarių tiekėjai, kurie norėjo pasiimti mūsų baidarę. Trumpai šnektelėjęs ir pasakęs, kad su ja bus plaukiama toliau, vėl bandžiau panirti į sapnų karalystę. Nepilną valandą buvau kažkur kitur, kai atgalios kviesti pradėjo keisti telefono garsai. Ne, tai nebuvo žadintuvas, pradžioje net nesupratau, kad skamba mano telefonas. Skambino asmuo X, kuris norėjo pasiteirauti kaip sekėsi plaukimas. Neatsiliepiau į telefono skambutį, nes nieko gražaus pasakyti nebūčiau galėjęs. Po antrojo etapo socialiniame tinkle buvau informavęs, iki kada mūsų nežadinti, bet ne visi tikrinasi FB atsikėlę ryte 🙂

Pusantros valandos miego buvo viskas, ką pavyko išspausti. Aplinkui pradėjo rinktis regatos dalyviai, šurmulys didėjo, atvažiavo ir mūsų kompanija. Teko keltis ir ruoštis trečiam plaukimo etapui.

DSC_01801

A.L.L. komanda prieš „Minijos žemupio regatos“ startą

Šiame etape mano ir Dariaus keliai išsiskyrė. Ne, nesusipykome. Apie šį išsiskyrimą žinojome, dar prieš plaukimą, nes regatoje kartu su mumis norėjo plaukti Vita ir Vitalija. Vitalija pasirinko mane, o Vita pasirinko Darių. Tuomet aš pasirinkau ramų plaukimą, o Darius nusprendė išspausti iš savęs viską ir pilnu tempu irkluoti likusius 22 kilometrus. Savo tikslą jis sėkmingai įvykdė, nes tarp visų regatos dalyvių jam ir Vitai pavyko finišuoti antroje vietoje!

Tuo tarpu naujasis mano ir Vitalijos ekipažas, kartu su kitais regatos dalyviais mėgavosi Minijos upe, gražia šilta diena ir malonia muzika skambančia iš mūsų baidarės. Plaukimas buvo ramus, kartais tiesiog dreifavome po 5-9 baidares kartu. Prieš finišą laukė Vilhelmo kanalas, kuriame vanduo praktiškai stovintis ir irklavimas yra labai apsunkintas. Lyg to dar nebūtų pakankamai, vėjas buvo priešpriešinas, tad nustojus irkluoti baidarė ne tik visiškai sustodavo, bet dar ir pradėdavo plaukti atgal. Šie 9 kilometrai kanalu praktiškai tiesia linija buvo tikras finišo iššūkis, kurį sėkmingai įveikėme.

marsrutVietoje planuotų 65-67 kilometrų nuirklavome 80,5… į baidarę įsėdau penktadienį apie 22 valandą, išlipau šeštadienį 18 valandą. Per tą laiką buvo 45 minučių pertraukėlė po 26 kilometrų, 15 – 20 minučių baidarės persinešimas krantu, beveik 5 valandų pertrauka iki regatos starto. Turint tinkamą aprangą, gerą porininką (-ę) ir propaguojant fiziškai aktyvų laisvalaikį atstumas realybėje nėra toks baisus. Didžiausias barjeras galvoje, tačiau jį perlipus didžioji dalis problemų atkrinta. Žinoma, nuovargis jaučiasi, monotonija irkluojant atsibosta, paskausta rankas, pečius, nugarą, tačiau tinkamai paskirstant jėgas nuotykis labai smagus. Visgi norintiems vien tik malonaus plaukimo rekomenduoju neviršyti 22 – 25 kilometrų per dieną, o į baidarę sėdantiems pirmą kartą rinktis ženkliai mažesnį atstumą atsižvelgiant ir į upės ypatumus.

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide