Jodinėjimas ant žirgų

Veikla: Jodinėjimas ant žirgų

Data: 2013-08-27
Vieta: Klaipėdos pl. 34, Palanga. Zigmo žirgynas.
Dalyviai: Agnė, Aurimas, Sandra, Sigita, Edgaras, Kęstutis, Arvydas, Žydrūnas, Edmundas, Viktorija, Vitalija, Edita.
Fotografai/stebėtojai: Tomas, Edita, Monika.
 
Dar vienas gražus
vakaras kartu su ALL draugais. Kaip tyčia toks šiltas, ramus, saulėtas antradienio vakaras, tinkamas ir jodinėjimui, ir susirinkimui. Pamenu, pereitais metais taip pat rinkomės pono Zigmo žirgyne ir buvo lygiai taip pat, kaip šiandien. Tik šįkart mūsų daugiau. Kur kas daugiau! Dar neteko matyti pabalnotų dvylika žirgelių. Manau, kad kiekvienam iš mūsų buvo tikrai įspūdingas žygis.
Palyginimui su pereitų metų jodinėjimu, turiu pastebėti, kad buvo šiek tiek nuobodesnis. Kodėl? Todėl, kad mūsų buvo tiek daug, jog kartu ėjo (o ne jojo) porą prižiūrėtojų, kurie nelabai davė laisvės ir nebuvo jokių improvizacijų. Negalėjome su žirgais pavaikščioti pačioje jūroje, ėjimas tik vorele ir jokių nukrypimų į šoną, jokių paklaidžiojimų po miškelį, jokių pamokų, kaip valdyti žirgą. Suprantu prižiūrėtojus. Jie dar jauni vaikinukai, o mūsų tarpe buvo dar ir tokių, kurie jodinėjo pirmą kartą… Bet tikiuosi, kad jodinėjimas taps metų gražia tradicija ir kitais metais ką nors sumastysime ties šiuo klausimu.
Nepaisant šito, kiekvienas gali pasidžiaugti gražiomis užfiksuotomis akimirkomis, kuriomis pasirūpino fotografai Tomas ir Edita. Ačiū jums, kad įamžinote ir mane su žirgeliu Artistu! 🙂
Vitalija
DSC_0159Dar nuo vaikystės pamenu, kaip su susižavėjimu klausydavausi Mamytės, kai ji pasakodavo apie jodinėjimą žirgais, kaip ji pati dar būdama maža mergaitė daugybę kartų nuo jų krito ir kaip kiekvieną kartą vėl ropšdavosi atgal. Taigi meilė šiems žaviems gyvūnams mane ir pačią lydi dar nuo vaikystės. Tiesa, rimtai jodinėjusi niekad nesu, nes tiesiog galimybės nepasitaikė. Tačiau dar vaikystėje labai džiūgaudavau, kai leisdavo pasėdėti ant senelių arkliuko Maliaus. Labai džiaugiausi ir šįkart, kai Sandra suorganizavo šią veiklą.
Tiesa, nuo arkliuko Maliaus laikų prabėgo nemažai laiko, o ir žirgų charakterių yra tekę pamatyti kiekvienais metais stebint konkūrų čempionatus, todėl pasakysiu sąžiningai – šiek tiek prisibijojau. Taigi nei kiek nesudvejojusi pasisiūliau sėsti ant priekinio žirgiuko, kuris bus vedamas žirgyno darbuotojo. Tiesa, čia galiu pasididžiuoti – mano žirgiukas Fuksas buvo pats gražiausias. 😀 Dviejų spalvų – didelėm baltom ir rudom dėmėm. Tokių gražuolių daugiau nebuvo.
Dar belaukiant kol ir kitiems žirgams bus priskirti naujieji raiteliai, paklausiau mano žirgiuką laikančio berniuko, ar žirgas ramus. Mane gražiai nuramino, kad mano Fuksas tikrai ramus ir kantrus. Tačiau vėliau, kelionės į pajūrį metu, iš žirgyno darbuotojo teko pasiklausyti įdomių istorijų ir apie Fukso „humoro jausmą“. Buvau perspėta, kad jeigu kas nutiktų, visada reikia labai ramiu tonu šaukti Gelbėkite. Bet svarbiausiai – ramiu tonu. Cha, pagalvojau, įdomu, kaip tai pavyktų. Na, bet reikia suvokti, kad žirgas yra gyva būtybė ir turi savo charakterį. Jis taip pat gali supykti, išsigąsti, ar tiesiog panorėti raitelį šiek tiek pagąsdinti.

m_DSC_0183

Mūsų mini ekskursija žirgais nusidriekė per kvepiantį mišką. Taip, tikrai kvepiantį, nes aš jojau priekyje, taigi, ką žirgai darė už mūsų kitų raitelių panosėje, man nelabai terūpėjo 😛
m_DSC_0194Galiausia pasiekėme pajūrį, auksinį besileidžiančios saulės spinduliuose. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų – naujųjų raitelių – buvo daug, ten ilgai neužsibuvom. Mus lydėję žirgyno darbuotojai šiek tiek prisibijojo, kad keliems žirgams nusprendus pasidžiaugti mažiau kontroliuojančiais raiteliais, likusieji gali pasekti paskui ir, kaip buvo juokauta, prasidėtų lenktynės iki Palangos tilto, kurių nugalėtojas bus tas raitelis, kuris nukris arčiausiai tilto. Na, čia tik
 šiek tiek nekalto humoro…

DSC_0108

Kelionė atgal per miškelį neprailgo. Buvo smagu pasimėgauti besibaigiančios vasaros šiluma bei nauju dėmėtu, bet neįtikėtinai ramiu draugu. Visą laiką galvojau, kad nuostabu būtų, jeigu galėčiau sau leisti taip kada panorėjus su žirgu po gamtą paklajoti, todėl tikiuosi, kad ši veikla dar bent keletą kartų bus pakartota.
Ačiū labai Sandrai už veiklą. Taip pat ačiū bendrakeleiviams, žirgyno darbuotojams ir, žinoma, Fuksui už nuostabius vasaros pabaigos įspūdžius.
Edmundas

m_DSC_0112

Žirgu jodinėjau pirmą kartą, anksčiau buvau tik vaikystėje buvęs užkeltas pasėdėti ant darbinio arklio. Pasijodinėjimas vyko gan lėtai, jokių incidentų neįvyko, taigi, nujoję iki jūros ir parjoję atgal į žirgyną, supratau, kokiomis komandomis reikia valdyti žirgą. Žirgai man priminė treniruotus šunis, skirtumas tik toks,  kad vieni mėsėdžiai, kiti – žolėdžiai, o charakteris labai panašus. Norėjosi daugiau laisvės ir greičio jodinėjant, bet geriau mokytis nuo pradžių, palengva ir be traumų.
 DSC_0120

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide