Pavasarinė kelionė į Druskininkus

Kaip ir kasmet, šiais metais važiavome į ilgą, bet labai linksmą kelionę į Druskininkus. Kelionės tikslas – pavasarinis poilsis ir pasisveikatinimas Druskininkų vandens parke. Kelionės metu taip pat išbandėme naujovę Druskininkuose – Lynų kelią ir aplankėme Birštoną. Tai buvo labai linksma ir smagi kelionė. Ačiū bendrakeleiviams, Jūs nerealūs 😉

Veikla: pavasarinė kelionė į Druskininkų vandens parką

Data: 2016-04-03 – 2016-04-04

Dalyviai: Gediminas, Vitalija, Edmundas, Sandra, Arvydas, Monika

O štai dalyvių įspūdžiai:

IMG_0001

Gediminas

Kai išgirdau, kad organizuojama tokia kelionė, iškart žinojau, kad važiuosiu, nesu buvęs Druskininkų vandens parke, o ir pats miestas žavus. Jau kelionės pradžioje tapo aišku, kad ji neprailgs, nes su tokia linksma kompanija buvo daug juoko, ir jis vis nesibaigė, nežinojau, kad įmanoma tiek daug juoktis 🙂

Vandens parkas yra didesnis nei tikėjausi. Nustebino paslaugų įvairovė, graži aplinka viduje ir pušynų vaizdai pro langus. Išbandėme begalę pirčių, baseinų ir nusileidimo kalnelių. Diena praėjo labai greitai, o atrodo, kad dar liko nemažai nepatirtų dalykų.

Kita diena buvo šilta ir graži, pasižvalgėme po keletą saulėtų Nemuno kilpų panoramų. Visa kelionė buvo puiki, per trumpą laiką patyriau daugybę įspūdžių ir gražių emocijų, nepamenu kada dar buvo taip linksma 🙂

IMG_0014

Sandra

Su kuo man asocijuojasi žodis Druskininkai? Net negalvojusi galiu atsakyti: su A.L.L klubu ir su vandens parku 🙂 Nes kiek esu buvusi, tai tik su klubiečiais ir tikslas visada būdavo vandens pramogos. Tikiuosi, kad ši pavasarinė tradicija išliks dar ilgai!

Planavome važiuoti aštuoniese, bet aplinkybės susiklostė taip, kad likom šeši pramogautojai. Išsigandau dėl transporto, nes ginti dvi mašinas po tris žmones, čia jau būtų didžiulė prabanga. Jau galvojau, kad iš dalies galiu ir atsisakyti kelionės, bet prisiminiau, kad esu su Vitalija užsisakiusi kambarį, tad kaip ir nebegaliu… ir tada atskriejo žinia, kad Gedutis suvedė sąskaitas su savo draugeliu ir reketo būdu paėmė iš jo septinvietę mašiną, kad visi draugiškai tilptumėm. Valio, valio, valio! Nes automobilis laaaaabai pasiteisino ir Gedutis, A.L.L. klubiečių akimis, pakilo dar vienu leveliu aukštyn! 🙂 🙂

Monikutė, gudri laputė, labai gerai sudėliojo žmonių paėmimo maršrutą, kad paskutinis įlipantis keleivis yra būtent iš jos namų 😀 Tuo tarpu ir aš prisiparkavau prie jos namų ir saugiai palikau savo mašiniuką. Pabrėžiu, SAUGIAI, nes pusantros paros, per mano žioplumą, buvo neužrakintas. Kelionės metu buvau prasitarusi, kad lyg ir neužrakinau, bet labai tikėjausi, kad užrakinau.. Ir nieko! Gesintuvas vis dar gulėjo mano automobilio bagažinėje, o daugiau vogti, kaip ir nebuvo ką 🙂

Taigi, kai visi įsipatoginome savo sėdynėse, jau mintimis ruošiausi grožio miegui, kurio dar šiek tiek truko. Bet kur tau! Pirmą kartą teko atlaikyti tokią kelionę be jokio miego, o su daug daug juoko ir net su juoko ašaromis! Aišku, aš jau pradėjau kvatoti, praktiškai, neišvažiavus iš Monikutės gyvenamojo kvartalo, kai sustojome degalinėje 😀 Pasitaikė smagus kavos pirkėjas, kuris taip prablaškė, kad savo kakavą net prapyliau, o ką kalbėti, kai Arvydėlis susidomėjo, kaip gauti VIPinę ar ten specialią degalinės kortelę ir aiškinosi, kokią „žuvį“ duoti degalinės direktoriui 🙂 🙂 Beje, ta „žuvis“ labai patiko Monikutei, kad ji dar ne kartą paminėjo kelionės metu 🙂 🙂 Žodžiu, važiavom ir klykėm iš juoko, kai Karaliukas pasakojo apie savo Super galias „švytinant“ žmones ir šiaip apie gundymo meną… Rašau ir dabar juokiuosi prisiminus 🙂 🙂 🙂 O Vitalija, kokia pasiutus, kai pradedi kalbėti apie margučius! 🙂 🙂 🙂 Ir išvis, teko iš naujo pažinti bendrakeleivius, bet iš gerosios pusės. Tiesa, Gedutis išliko ramesnis ir atsakingai vairavo savo draugo automobilį. Mūsų dėka, teko jam labiau susipažinti su automobilio valdymo savybėmis ir koks smagus tas „atradimo“ džiaugsmas. Pasirodo, automobilis labai „protingas“ ir daug automatikos turi 🙂 Bet kol nežinojom, tai ir duris laužėm, ir langus bandėm uždaryti rankiniu būdu, dar sėdynė, kažkaip keistai pradėjo judėti.. Ir išvis, čia gali rašyti ir rašyti tuos bajeriukus, bet supras tik tie, kurie ten buvo. Esmė, kad kelionė link Druskininkų tikrai neprailgo ir vitamino C gavom minimum pusmečiui į priekį 🙂 🙂 🙂

Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA kaip visada svetingas, o ir kambarius gavome pirmame aukšte ir dar pirmus iš vieno ir kito korpuso, tik Monika su Arvydu kėlėsi į trečią aukštą. Mūsų vaikinukai, Edmundas ir Gediminas, buvo ilgiausiai besiruošiantys, tad vos ne visur paskutiniai ateidavo 🙂 Bet dėl to niekas nesuko galvos ir mėgavomės gera, draugiška atmosfera. Kaip įprastai, pirmas taškas buvo džiakuzi, o vėliau jau kas kur. Su Vitalija bandėme nusileisti „Bermuduose“, bet mūsų padanga užstrigo ir gal 30 s niekaip negalėjome išjudėti 🙂 🙂 Pačios per visą nusileidimo laiką juokėmės ir nusprendėm, kad geriau jau eiti į pirčių zoną. Pirmu taikymu, ėjome išsitepti medumi, bet, kadangi buvo daug žmonių, tai įsigudrinome pasiimti medų ir kurį laiką palaukti koridoriuje, kol visi esantys žmonės išeis iš pirties. Visko neišbandėme, bet kas jau ne pirmą kartą atvykęs, tai be skubėjimo buvo ten, kur labiausiai patinka. Nepastebimai greitai atėjo vakarienės laikas, tik šį kartą buvo naujovė, kad valgėme buvusioje „Čili picerijos“ zonoje, nes pagrindinėje vietoje nebuvo laisvų vietų. Kaip visada nerealiai skaniai pavalgėme, o su savo juokais išvaikėme visus šalia buvusius vakarieniautojus 🙂 🙂 🙂 Pilnais pilvais, kaip gyvačiokai, grįžome atgal į pirčių zoną pasišildyti „ant keptuvės“. Ir taip, prabimbinėjome iki pat 22 val. vakaro.

Vėliau Gedimino ir Karaliaus apartamentuose liejosi šampanas (šventėme Monikos ir Vitalijos darbų pradžią po ilgų jų atostogų), skambėjo juokas iš televizijos „Liuks“ transliuojamų žinučių, kur vedę vyrai ieškosi simpatiškų, jaunesnių moterų, o labiausiai įstrigo „bųčkis nepyk“ 🙂 🙂 :), na ir žinoma, kaip be „UNO“ žaidimo… Ir taip iki 2 val. nakties 🙂

Ryte, po skanių pusryčių, skubėjome darytis savo procedūras. Kas vibromasažus, kas tiesino nugarą, o aš su Vitalija ėjau rankoms pasidaryti parafino vonelės. Beje, labai rekomenduoju šią procedūrą, nes rankytės po jų šilkinėmis tampa. Diena pasitaikė ypatingai saulėta ir šilta, tad pirmu taikymu išbandėme Druskininkų lynų kelią. Viso miesto matyti nepavyko, nes jis gana žalias, turiu galvoje, kad medžiai užstojo matyti miesto panoramą, bet užtat, Nemunas ir jo sala atrodė įspūdingai. Pirmą kartą buvome užėję į „Snow arena“, tačiau slidinėjimo atsisakėme, nes gana brangiai ten, tuo labiau, per daug graži diena, kad būti uždaroje patalpoje. „One nuotykių parkas“  pramogų irgi atsisakėme, nes pasirodė, kad neverta 8 eurų investuoti į vieną nusileidimą per Nemuno siauriausią vietą 😉 Gal taip pasirodė, kai išbandėme lynų kelią mokėdami 5 eurus 🙂

Neskubėdami grįžinėjome link Klaipėdos, bet prieš tai pasivaikščiojome Merkinės piramidėje. Nors man labiau rūpėjo žibutės 😉 Dar užsukome į labai gražią vietą pavalgyti netoli Birštono. Birštono „Seklytėlė“ pastatyta ant Nemuno upės skardžio, tad valgydami terasoje, grožėjomės Nemuno vingiu ir žaliuojančia gamta. Tiesa, ten ir pavaikštinėjome, nes vaizdai užburiantys…

Taigi, kelionė pranoko visus mano lūkesčius ir dabar žiūrėsim, kaip ten kelionė bus su Kroatija 🙂 🙂 🙂 Pusę kelio prakalbėjus apie Krokuvą, paaiškėjo, kad aš turiu galvoje Kroatiją 😉 Bet kam čia nepasitaiko, visi žmonės suklysta, o aš, matyt, per daug jau buvau atsipalaidavusi, kad net nebeišgirdau, kad draugai apie Lenkiją kalba 😉

Ką gi, ačiū visiems bendrakeleiviams už gerą nuotaiką, Gediminui už saugų vairavimą, Karaliui už ledus, Vitalijai už pyragą, Monikai už mineralinį, Arvydui už naujieną, kad visos moterys ištekėjusios tampa bobomis 🙂 Edmundai, tikiuosi, tu tikrai rasi moterį, kuri norės būti Karaliene, o ne Karale 🙂 🙂 🙂

IMG_0007IMG_001012920378_10154102231892002_2770682508690115303_nIMG_0040IMG_0055IMG_0061

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide