Kelionė keltu ir dviračiais Klaipėda-Nida-Klaipėda

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Veikla: Kelionė keltu ir dviračiais Klaipėda-Nida-Klaipėda
Data: 2014 07 30
Dalyviai: Darius, Arvydas, Aurimas, Edita, Kęstutis.

Aurimas

Šiek tiek lietingą šeštadienio rytą, visi susitikome senojoje perkėloje. Ten mūsų laukė keltas, kuris visus keleivius turėjo nugabenti į Nidą. Man kelionė keltu į Nidą buvo pirma, todėl man buvo įdomu kaip tai atrodo. Plaukimas keltu užtrunka apie dvi su puse valandos. Kaip pirmą kartą plaukti buvo visai įdomu, pasižvalgyti į apylinkes, pasigrožėti puikia gamta. Atplaukus į vietą, patraukėme apžiūrėti Nidos apylinkių. Nida išties gražus miestas, su puikia gamta. Ypač gražus vaizdas atsiveria užlipus ant vienos iš didžiųjų Nidos kopų. Apžiūrėję Nidą su dviračiais patraukėme Juodkrantės link. Pakeliui į Juodkrantę aplankėme negyvąsias kopas, nuo kurių taip pat atsiveria labai gražus vaizdas. Nors ir vasara eina į pabaigą turistų tikrai netrūko. Pasigrožėję puikiais vaizdais nuskubėjome Juodkrantės link. Čia visi kas norėjo pasmaguriavo rūkyta žuvimi. Juodkrantėje žuvis pardavinėjama vos ne ant kiekvieno kampo. Visgi žuvis, svarbi tiek Juodkrantės tiek Nidos dalis. Pasistiprinę rūkyta žuvimi patraukėme namų link. Mums pasisekė, kad didžiąją kelionės dalį nelijo, tad galėjome apžiūrėti visas norimas vietas. Tačiau keliaujant namų link pradėjo gan stipriai lyti, bet kadangi visas įdomiausias vietas jau buvome apžiūrėję, lietus nieko daug nesutrukdė. Netgi paįvairino pačią kelionę. Visa kelionė dviračiais man tikrai patiko. Tikrai gerai pasportavau, nes nuvažiavome nemažai kilometrų, be to pamačiau daug labai gražių vietų. Tad džiaugiuosi puikiai praleistu laiku 🙂

Edita

Nemažai jau laiko praėjo nuo pasivažinėjimu dviračiais maršrutu Nida – Juodkrantė – Klaipėda, bet vis dar neišnyko puikūs prisiminimai. Į Nidą kėlėmės katamaranu, o grįžti turėjome dviračiais. Ne kiekvienas pasiryžtų tokiai kelionei, šiek tiek abejojau ir aš ar sugebėsiu įveikti tokį atstumą (apie 60km), bet noras sužinoti savo galimybes nugalėjo 🙂 . Nors ryte keliaujant į keltą ir gavome lietaus, tai neatbaidė nuo laukiančios kelionės. Įsitaisę katamarane palengvukais pajudėjome Nidos link, pusiaukelėje sustojome Juodkrantėje prajudinti nusėdėtus užpakalius 😀 . Oras nebuvo labai jau šiltas, todėl teko pašalti su vis dar šlapiais rūbais ir vis laukėm to momento, kai galėsim sėsti ant dviračių ir šiek tiek apšilti. Pirmą kartą taip plaukiau per Kuršių Marias, todėl buvo įdomu pasidairyti po kraštovaizdį. Išlipus Nidoje iškart sėdome ant dviračių ir patraukėme link Parnidžio kopos prie saulės laikrodžio. Oj kiek teko pavargti kol per miškelį užsivarėme dviračius iki pačios viršūnės 😀 . Teko net sustoti susitvarkyti krentantį dviračio pedalą – neatlaikė įtampos 😀 . Gražus vaizdas atsiveria nuo įrengtos aikštelės pačioje viršūnėje – tolumoje matosi Nidos miestelis, o kitoje pusėje smėlio jūra. Gražu 🙂 . Truputėlį pailsėję visu greičiu žemyn pasileidome jau civilizuotiškesniu keliu, todėl leidome sau atrakciją nenaudoti stabdžių ir išbandyti savo dviračių greičio galimybes 😀 . Staigus posūkis pačioje kalno apačioje tikrai privertė greičiau plakti širdį, kai suvoki, jog stabdžiai visai nepritaikyti tokiam dideliam greičiui ir staigiam stabdymui 😀 . Svarbiausia jog visi nusileidome saugiai ir nei vienas nesusidūrėme su tokiomis kliūtimis kaip besiblaškantys pėstieji ar prieš priešais parvažiuojantys automobiliai. Kadangi kompanijoje turėjome visada visur skubantį ir kitus tempą palaikyti raginantį Darių, pasileidome 23km/h greičiu link Pervalkos, kur buvome susitarę šiek tiek užkąsti. Automobiliu važiuojant toks greitis atrodo visiškai juokingas, bet kai tenka be perstojo minti pedalus, tai po valandėlės kelio norisi pailsinti kojas ir nusėdėtus užpakalius 😀 . Sustoję Pervalkoje sukirtome turėtus užkandžius, pabandėme prisijaukinti žuvėdras ir vėl penkiese patraukėme dviračių taku link savo tikslo. Sekantis sustojimas buvo Negyvosiso kopos. Pirmą kartą teko jose lankytis ir galiu pasakyti didelį VAAAUUU. Nežinau kaip kitiems, bet man ten labai patiko. Šiek tiek teko pavargti kol siauru mediniu takučiu užsivarėm dviračius iki takelio pabaigos. Kadangi toliau laukė kilimas smėliu, dviračius surišome į vieną didžiulį „konkolą“ ir palikome pusiaukelėje. Toks keistas jausmas apima einant kopų takeliu, pasijauti kaip ne Lietuvoje. Užlipus į viršūnę, kur padaryta mini apžvalgos aikštelė, atsivėrė nuostabus vaizdas – tolumoje matosi saulės apšviesta Baltijos jūra, „po kojomis“ Kuršių marios ir smėlio jūra apsupta pušynų. Tikrai gražu, verta buvo tiek pavargti ir užlipti į kopų viršūnę. Po šios kelionės net dar vieną kartą buvau nuvykusi pasigrožėti šiomis kopomis ir manau jog ne vieną kartą ten apsilankysiu, kiekvieną kartą vis kitaip viskas atrodo 🙂 . Išsipainioję dviračius vėl pasileidome siauručiu dviračių taku, sekantis sustojimas – Juodkrantė. Šiaip ne taip iki jos nusigavome – kojos jau pradėjo signalizuoti, jog reikia poilsio, o ir visas kūnas darėsi sustingęs nuo buvimo vienoje padėtyje tiek laiko. Ir kaip gi kelionė į Neringos kraštą be rūkytos žuvies, todėl sustojome mažoje parduotuvėlėje jos nusipirkti ir ten pat ją „sudraskėme“ 😀 . Kadangi vėliau su tuo pačiu katamaranu į Nidą plaukė ir kiti klubo nariai – Sigita ir Edgaras, kol mes suvalgėme rūkytą žuvyte, jie priplaukė prie Juodkrantės sustojimui, todėl nuvažiavome iki jų pasilabinti ir nuvežti vietinės žuvies pasistiprinimui kelionėje 🙂 . Ilgai netrukome kol vėl pajudėjome iki namų. Dabar sekanti stotelė – KLAIPĖDA 🙂 . Ištiktųjų buvo jau sunku minti pedalus, kojų raumenys visai sustingo nuo pasisėdėjimo Juodkrantėje, todėl belikus kokiam 15 km iki Klaipėdos gavome sulėtinti tempą – nuovargis pradėjo „imti viršų“. Kadangi buvau vienintelė mergina tarp vyrukų, mane užleido į priekį ir visi gavo prisiderinti prie mano tempo, jog nereikėtų man pernelyg skubėti ir derintis prie kitų. Kažkiek tai sulėtinome, bet nemanau jog buvo jau taip lėtai, ar ne? 🙂 . Kažkur ties 10 km iki Klaipėdos pradėjo vėl lyti. Kokie kelionę pradėjome – šlapi, tokie ir baigėme. Lietus nemaišė, kaip tik atgaivino. Diena buvo pilna įspūdžių, nors tą dieną ir sakiau jog daugiau nenorėčiau kartoti tokio pasivažinėjimo, dabar galvoju kitaip :). Kitais metais manau norėčiau sudalyvauti vėl tokioje atrakcijoje, aišku jei pavyks įsigyti dviratį, kuris nebandytų pamesti savo pedalo 😀

SAMSUNG CAMERA PICTURESSAMSUNG CAMERA PICTURESSAMSUNG CAMERA PICTURESSAMSUNG CAMERA PICTURES

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide