Kelionė Panemune ir šventė „Panemunių žiedai 2013“

 

Veikla: Kelionė Panemune ir šventė „Panemunių žiedai 2013“

Data: 2013-05-25

Dalyviai: Artūras, Vitalija, Edgaras, Monika, Arvydas.

Jau nebe pirmą kartą nusprendėme sudalyvauti kasmet vykstančioje teatralizuotoje Raudonės pilies šventėje „Panemunių žiedai 2013“. Šį kartą pakeliui į šventę dar aplankėme Dionizo Poškos Baublius bei atnaujintą Panemunės pilį.

Picture 114

Edgaras

Keliauti į „Panemunės žiedus“ išsiruošė vienas, bet geras ir pilnas ekipažas. Visam paradui šįkart vadovavo Monika. Jau išvakarėse ji man pasakė, kada atvažiuos manęs pasiimti iš namų. Jaučiausi maloniai pagerbtas, tokiu aptarnavimu Nuo durų iki durų retai kada pasitaiko 🙂 Tiesa, į jos pasakytą išvykimo laiką labai daug vilčių nedėjau, nes tai ne tas trijų muškietininkų tandemas (Monika, Vitalija ir Arvydas), kuris pasižymėtų ir garsėtų plačiojoje visuomenėje punktualumu. Mintyse su savimi susilažinau, kad jie pavėluos atvykti apie pusvalandį. Beveik ATSPĖJAU! 🙂 O, bet, tačiau, aš šioje kelionėje buvau tik keleivis, todėl jokių pretenzijų reikšti net neturėjau teisės.

Reikėtų pakalbėti ir apie orus. Juos prognozavo itin bjaurius, tačiau jie pasitvirtino tik iš dalies ir reikalo beveik jokio negadino. Važiuojant pakeliui prigriebėme Artūrą ir mūsų jau pilnai sukomplektuotas Volvo ekipažas pasuko Baublių kryptimi. Aplankėme D. Poškos muziejų, kuris visas atnaujintas iš ES lėšų. Vaizdelis tikrai malonus akiai. Kol aš savo akis džiuginau į atnaujintą turizmo infrastruktūrą, Artūras saviškes akeles džiugino sekiodamas gidei iš paskos 🙂 Verta pasidžiaugti, kad visos šios išvykos gidės buvo jaunos merginos, kurios darbą atliko tikrai gerai. Malonu matyti dirbančius jaunus žmones ne vien tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose! Tiesa, vieną pastebėjimą turėjau gražiai sutvarkytai teritorijai. Lauko tualeto gal ir nereikėtų statyti (kaip paaiškėjo atstatyti!) šalia gražios aikštelės prie vandens malūno…

Planavome apsilankyti Panemunių regioninio parko direkcijoje. Planavome, tačiau darbuotojai turėjo kitų planų ir nusprendė greičiausiai pailsėti… Nors visa mūsų turima informacija tiek internete, tiek pakabinta ant parko durų rodė, jog viduje turi būti žmonių mūsų beldimosi metu, tačiau mus pasitiko tik spyna ant durų. Kažkam vertėtų gal ir pravaikštą įpaišyti?

Panemunės pilis pasitiko labai pagražėjusi, dalinai atrestauruota. Džiugu, kad joje jau vyksta veiksmas iš ateities perspektyvos ir teigiamai nuteikiantis. Pašmirinėjome po pilies bokštą ir rūsius, su Artūru sėdėdami ant suoliuko įsivaizdavome esantys bajorais iki tol, kol Monika sugriovė svajones. Ji mums į rankas įdėjo po Litą. „Še, grąža Jums už bilietus“, pasakė ji…. nu jo, ta grąža mūsų svajonių pasaulyje pasirodė kaip išmalda elgetai, visą didybę sugriovė…!

Galutiniame tiksle – šventėje „Panemunių žiedai“ pasivaikščiojome, pažiūrėjome gražų šventės atidarymą ir paskanavome žuvienės. Prisiminę, kad pilvai tušti, grįžome į Jurbarką pavalgyti rimtų pietų. Vakare vėl sugrįžę į šventę pasiklausėme koncerto ir vykome namolio. Kažkaip labai greitai ta dienelė ir prabėjo. Jeigu greitai praėjo, vadinasi buvo gera diena už kurią reikia padėkoti Monikai!

Grįždami su Artūru surengėme gale koncertuką – mini spektakliuką 🙂 Kol Vitalija apsimetinėjo, kad jai nelabai patinka, Monika svajingai – žiūrėjo ir greičiausiai norėjo būti jos vietoje. Tiesa, viešumoje greičiausiai kalbės priešingai, bet akys gi viską išduoda 🙂

 

 

Picture 086

Artūras

 

 Įspėjimas tėvams jei skaitote įspūdžius su vaikais kelias sekančias eilutes geriau praleiskite.

Alaus butelis atidarytas, laikas pradėti įspūdžius 🙂 Kadangi Tomas liepė pasiieškoti mūzos, arba parūkyti kokios žolės, tai pasirinkau trečia variantą alus plius gera muzika (The All Seeing I – The Beat Goes On).

Na dabar gali toliau skaityti ir vaikučiai ir jų mamytės, mamytės 🙂

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad važiavau iš pradžių į Burbiškių šventę tulpių pažiūrėti 😀 Čia tai buvo nerealus „epic fail“, dar pamenu su bedradarbe ginčyjaus, nes ji sakė, kad tulpių šventė jau vyko, o aš atkakliai teigiau, kad ji bus ir mes važiuosim… 😀 Net ir bilietus pirkdamas sugebėjau nepastebėti, kad visai kita ten šventė. Taigi koks nustebimas buvo kai pastebėjau, kad važiuojam visai kitur 😀 Tai šiais metais likau be tulpių, na nieko galėsim kitais metais varyti, reikia juk kažką palikti ateičiai 🙂

Šeštadienio rytas nežadėjo nieko gero, o aš kadangi pėsčiom nevaikštau, tai teko įsigyti skėti. Aišku, kad būčiau tolerantiškas eurosojūzo gyventojas išsirinkau žydrai mėlyna skėti, jei kada visai nusivilsiu moterimis tiks į Vilniaus paradą 😀 Kadangi tai svarbus pirkinys, teko apvaikščioti visas savo kaimo parduotuves. Kadangi IKI nesutiko mokėti už reklama, tai teko atsisakyti jų skėčio ir pasinaudoti Senukų paslaugomis. Na ką skėtis įsigytas, laikas judėti į susitikimo vietą.

Kaip viename garsiame rusų filme „susitikimo vietos pakeisti negalima“, taigi vėl susitinkame degalinėje, iš kur su saugiausia pasaulio mašina (po popiežiaus šarvuoto automobilio) Volvo pajudame link kelionės tikslo. Kelionėje aišku labiausiai pasisekė Vitalijai, kuri pateko tarp dviejų karštų vyrų. Kitą kartą pageidaučiau patekti tarp dviejų karštų moterų (tada pažadu parašyti iškart įspūdžius). Na, bet apie tai vėliau 😉

Mūsų pirmoji stotelė Bijotai, kur gyveno Dionizas Poška ir pripjovė ąžuolų, kad galėtume dabar lankyti 🙂 Visumoje apie Ąžuolus manau nėra ko plėstis, nes ne jie paliko įspūdį ir šiaip tam vikipedija yra kam reiks smulkiau. Jei visur būtu tokios muziejų darbuotojos tai manau tapčiau nuolatinių jų lankytojų, meno žinovu, nusipirkčiau nuolatinius bilietus ir apsigyvenčiau kokiam Poškos Baublyje 😀 Nebūčiau geras ir kuklus vaikas, turbūt Bijotuose būčiau ir pasilikęs, na bet tiek to, teks dar sugrįžti individualiai ekskursijai…

Pakeliui dar aplankėme vieną dvarą-pilį kurio pavadinimo nepamenu, tačiau visai nieko padarytas, atitvarkytas, ypač smagus status lipimas į bokštą kur galima greit žiemą nuslysti žemyn ir turėti tikrai ilgus įspūdžius. Aišku kaip visad pilna vestuvininkų, girtų ekskursijų, na žodžių atitinkama fauna ir flora 🙂

Toliau kelionė iki Panemunės tesėsi gana ramiai, sustojome dar prie vieno ale lankytino objekto, kur aišku niekas nedirbo, tai tik atlikom fotosesiją, ir judėjom toliau į tikslą. Kas nebuvę tai labai rekomenduotinas kelias palei Nemuną, turbūt vienas gražiausių jei ne gražiausias Lietuvos kelias, fantastiškos vietos. Tikrai nepasigailėsit jei nesat ten keliavę 🙂

Galiausiai pasiekę šventės vietą pataikėm į renginio pradžią, taigi buvo galima įvertinti ar verta dėmesio. Visumoje didžiausią įspūdį paliko viena šokėja kuri išsisuko koją, ir pasirodė tai ne pasirodymo dalis ir… Kupidonas. Nežinau, aš tai kitaip įsivaizdavau jį… Čia man jis priminė hormonų kamuojamą paauglį, kuriam patinka tiek moterys tiek vyrai 😀 Matyt ir strėlių tinkamų buvo pasiėmęs, nes daugiau visi gaudė jį pati nei tarpusavyje hmm… poravosi 😀 Bet užskaitom, nes kitaip būtų kiek nuobodoka buvę 🙂

Tiesa teko dar užlipti ir į pilies-mokyklos bokštą, kur atsiveria visai gražus apylinkės vaizdas ir yra daug daug daug laiptukų. Kaip man tai netiktų gyventi kokiam pilies bokšte.

Na ka, pagaliau atėjo ilgai lauktas pietų metas. Kas prieš tai šventėje spėjo užkirsti žuvienės apetitui sužadinti, kas ne, ir judame į Jurbarką pavalgyti. Na rekomenduota kavinė tai visai nieko, kaip ir padavėja, alaus gavome, pavalgėme sočiai ir atgal į šventę 🙂 Linksmiausias dalykas – tūlikas, kuris užrakintas, o raktas ant baro stalo, taigi nežinant gali tekti į vazoniką atlikti reikalų belaukiant 😀

Grįžus į šventę prasidėjo lietaus dukra, pilnos balos, taigi mano žydrasis skėtis nepadarė įspūdžio ir teko pabūti be lietaus dukros. Truputis koncertų ir namo 🙂

Na grįžtant Vitalijai tikrai buvo karšta, bet manau čia ne X.X.X. klubas tai nesiplėsiu.

Nu ka, dėkui kas skaitėte, oplia 😉

 Picture 057

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide