Kopinėjimas dirbtinėmis uolomis Scala Dream

Kopinėjimas dirbtinėmis uolomis puikus kūno išbandymas, kurį, prasidėjus 2017 metams, išbandė nemaža dalis klubiečių. Kam kopinėjimas buvo pirma tokia patirtis, kam jau patirta, tačiau apie tai papasakos patys klubiečiai. Smagiai praleistos kelios sekmadienio valandos, maloniai maudžiantys raumenukai po veiklos ir pabandymas įsivaizduoti ką reiškia būti Voriuku, kas gali būti geriau norint aktyviau praleisti vėsų sekmadienį.

Dalyviai: Kęstutis, Edita, Gediminas, Vitalija, Marius, Darius, Sandra, Agnė

Svečiai: Vitalija, Ieva

Data: 2017-01-22

Vieta: Scala Dream, Mainų g. 6, Klaipėda

 

GEDIMINAS:

Laukiau šios veiklos, bet sunkiai įsivaizdavau kas tai ir šiek tiek nerimavau, nes, na, aukštai lipęs, žemai krisi 🙂 Todėl apsidžiaugiau, kai visą pradinę informaciją kaip laipioti suteikė instruktorius, man labai padėjo pastaba, kad laipiojant reikia ne tik prisitraukti rankomis, bet ir stumtis kojomis, išties efektyvus būdas. Pradėjom apšilinėti laipiodami ant tiesių, šiek tiek pakrypusių ir visiškai horizontalių sienų, tarsi lubų, buvo labai smagu, jaučiausi kaip kiaulė-voras iš filmo 🙂

Žinoma, rankos greitai pavargdavo, bet per kelias minutes poilsio ir įspūdžių dalinimosi atsigaudavo.

Atėjus laikui lipom į 13 m aukščio (kaip į ketvirtą namo aukštą!) sienas, tiesiąją ir su 5 laipsnių pokrypiu. Maniau, kad nepavyks išvengti galvos svaigimo ar kokio panikos priepuolio, bet žiūrint žemyn kur dėti koją, tai tik ir tematai, savo batą, reikiamos spalvos kibį ir sieną, tad manau, net bijantiems aukščio tai tinkamas užsiėmimas.

Nuo laikymosi už kibių nudilo ir paraudo delnų oda, ir užtruko porą dienų, kol atsipalaidavo įsitempę dilbiai, manau, tai minimalios pasekmės ir laukiu, kada vėl laipiosiu uolomis, ačiū Agnei 😉

 

VITALIJA:

Būk voriukas! J  Toks buvo Agnės organizuotos veiklos – apsilankymo laipiojimo uolomis centre Scala Dream – šūkis 🙂 Ir kaip galima būtų tokiam pasiūlymui atsispirti, ypač po visų Spiderman‘o filmų 😀

O jei rimčiau, tai jau buvo tekę išbandyti šią pramogą studijų laikais ir atsimenu, kad lipimas sienomis (tikrąja to žodžio prasme) man paliko labai gerą ir neišdildomą įspūdį. Taigi, labai džiaugiausi galėdama apsivilkt savo Spiderman‘o marškinėlius ir dar kartą išbandyti save 🙂

Scala Dream iš karto sudarė labai gerą įspūdį – erdvios, švarios ir šviesios patalpos, draugiškas personalas ir iššūkiais viliojančios spalvotos sienos. Po trumpo apšilimo ir instruktavimo pradėjome. Iš pradžių nuo Very easy trasų, vėliau, kai jau labiau pasitikėjom savimi, ir sudėtingesnes išbandėm. Smagiausia dalis vis dėlto dar laukė – aukštoji siena ir laipiojimas su virvėmis. Kaip jau minėjau, tokiu būdu laipioti jau yra tekę, yra tekę ir nuslysti belipant, tad žinojau, kad net ir tokiu atveju virvės ir apačioje saugantis instruktorius nukristi neleis. Tačiau jaudulio ir adrenalino vis tiek pakako. Į pirmąją aukštąją sieną užkopiau gan greitai ir nesunkiai. Labai patiko! Antroji laukė jau sunkesnė – pasvirusi ir sudėtingesnė, tačiau labai norėjosi save išbandyti. Nepasiekiau viršaus, nes netoli jo pajutau, kad rankytės jau nebelabai su manimi bendradarbiauja – ant naujo kibio užsikabint užsikabinau, bet jėgų prisitraukti jau pritrūko, tad teko leistis žemyn. Na, reikia sau erdvės tobulėjimui palikti 😀 Kitą kartą (o tikrai tikiu, kad bus kitas kartas) gal pavyks ir ją įveikti.

Labai smagu buvo ir kaip pirmą kartą – visai neprasti voriukai pabuvom 🙂

Ačiū Agnei už idėją ir suorganizuotą veiklą ir ačiū Scala Dream už puikią pramogą. 🙂

 

SANDRA:

Op op ir mes jau laipiojame sienomis tikrąja to žodžio prasme. Bet apie viską nuo pradžių… Esu tai dariusi prieš kokius šešis metus ir jei atvirai, tai man įspūdžio nepaliko. A.L.L. klubas ne kartą turėjo tokią veiklą, bet aš daugiau ir nebeėjau. Gaila buvo nagų, gaila laiko ir pinigų. Tačiau, kai vieną dieną Agnytė įmetė nuorodą su pigesniais bilietais į naują laipiojimo centrą, susimasčiau ar nevertėtų dar kartą pabandyti. Tuo labiau, kad Agnė su Ieva jau buvo apsilankiusios anksčiau ir liko sužavėtos. Ką gi, keliu FB nykštį aukštyn ir sakau, kad ir aš ten NORIU!

Nuspręsta buvo, kad renkamės sekmadienio popietę, tai tikėtai, netikėtai su dauguma dalyvių susitikome autobusų stotelėje prie mano senosios darbovietės (nostalgija). Ėjau su mintimi, kad man ten ne itin patiks, į viską žiūrėjau, gana, skeptiškai… Bet įėjus į „Scala dream“ patalpas, mano išankstinis nupieštas vaizdas keitėsi. Keitėsi į gerą. Kolektyvas labai maloniai priėmė, pravedė instrukcijas, kaip kuo naudotis, privertė padaryti mankštą ir vuolia, mes jau laipiojame „uolomis“. Na, žinokit, pradžia man buvo itin sudėtinga, neturėjau supratimo nuo kurio galo pradėti laipioti, nes net very easy trasos man atrodė per sunkios:) Reiktų priminti, kad nagučiai turi būti labai trumpai nukirpti ir avalynė patogi. Tądien man pasirodė, kad mano avalynė nebuvo tinkamai parinkta, nes padas slydo (geriau būtų guminis padas) ir bato šonai per platūs.. Žodžiu, batukai nebuvo pritaikyti laipiojimui. Bet nieko baisaus, radau trasų, kurios tiko ir man. Labai džiaugiuosi A.L.L. kolektyvu, kurie moka paskatinti, palaikyti, įkvėpti… Jų dėka padariau daugiau, nei būčiau buvusi viena. Tiesa, pypliukai irgi buvo pavyzdys, nes jie taip drąsiai visur laipiojo, kaip maži voriukai 🙂 Trasų ten begalės, kiekvienam pagal skonį, lygį, norą. Gali sienomis laipioti, o gali ir lubomis, gali virvėmis karstytis, o gali jau karabinus prisisegęs lipti aukštoje sienoje.

Galų gale, galiu pasakyti, kad man ten tikrai labai patiko, nepaisant, kad kelias dienas po to, maudė rankas ir nugarą. Džiaugiuosi, kad Agnytė pasiūlė visiems šią aktyvią pramogą, o ir mūsų gana daug susirinko. Todėl, dedu didelį pliusą ir sakau ačiū Agnytei!:)

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide