„Mes Darom 2016“

darom16Šiemet vėl praūžė akcija „Mes Darom“. Jau tapo įprasta, kad A.L.L. klubo nariai šioje akcijoje dalyvauja kartu su Klaipėdos universiteto, Rekreacijos ir turizmo specialybės pirmo kurso studentais. Šiemet studentai nebuvo itin aktyvūs, tačiau tie kurie padirbėjo tai padarė iš peties. Savo įspūdžiais iš akcijos dalinasi pirmo kurso studentės

 

 

 

Veikla: Mes Darom

Data: 2016 04 23

Dalyviai: Edgaras, Gediminas, Agnė, Vitalija, Sniega, Kęstutis, Edita, 5 Rekreacijos ir turizmo pirmo kurso studentės

Ieva

Šioje akcijoje dalyvavau ne pirmą kartą. Prieš keletą metų su Plungės jaunimo organizacija „Pakopa“ (jos jau nebėra) tvarkiau savo gimtąjį miestą Plungę.

Šiais metais (balandžio 23-ąją) teko proga sutvarkyti miestą, kuriame studijuoju – Klaipėdą. Mums buvo paskirtas ruožas nuo Pirmosios iki Antrosios Melnragės. 10 valandą ryte susirinkę sutartoje vietoje gavome raudonus „Darom“ maišus ir nusifotografavę patraukėme švarinti pajūrį. Kaip ir tikėjausi šiukšlių buvo, ir nemažai. Iki pabaigos taško parsitempiau pilną, beveik plyštantį maišą atliekų (popierinių pakuočių, tuščių butelių). Netikėtų radinių nebuvo. Tiesa, labiausiai pasidžiaugiau, kad giliau pušynėlyje šiukšlių buvo matyti rečiau, todėl galėjau pasidžiaugti gražiu oru ir gaiviu pušyno kvapu.

Palikę maišus prie Antrosios Melnragės ženklo ir pėsčiomis, taku palei kelią, grįžome atgal.  Buvo smagu aptvarkyti teritoriją, kad ir mums, ir Klaipėdos gyventojams bei lankytojams būtų smagiau ir jaukiau vaikštinėti po pušynėlį.

Laura ir Greta

Šių metų balandžio 23 dieną KU Rekreacijos ir turizmo 1 kurso studentai turėjo galimybę sudalyvauti akcijoje „Darom 2016“ švaros akcijoje. Nepaisant to, kad talkoje viso labo susirinko 5 merginos, tačiau jų užsidegimo ir noro tvarkyti aplinką pakako. Pasiruošusios ir gerai nusiteikusios, mes: Laura, Greta, Ieva, Berta ir Gabrielė, susitikome prie 1 Melnragės. Sulaukusios dėstytojo Edgaro Vaškaičio ir gavusios jo patarimus bei nurodymus, kurioje vietoje mūsų aplinkos švarinimas turi pasibaigti, gavusios maišus – pradėjome talką. Pasišnekučiuodamos leidomės eiti dviračių taku. Pradžioje šiukšlių buvo daug daugiau, tad prisikrovusios pilnus maišus stiklinių butelių, įvairių maišelių ar plastmasinių indelių, turėjome eiti dar ne vieną kilometrą iki finišo galo – 2 Melnragės.

Pradėdamos talką mes, pirmo kurso rekreacijos ir turizmo studentės, galvojome, kad šiukšlių bus daug daugiau. Mes galvojame, kad vis dėlto žmonės pradeda susivokti ir po savęs šiukšles susirinkti, ar išmesti jas į šiukšlių dėžes, o nepalikti jų likimo valioje – gamtoje. Tačiau, juk tą dieną, kai tvarkėme aplinką aplink dviračių taką – tuo taku praėjome ne vieni mes tokie geranoriai tvarkytojai. Iš visų pusių sutikome ir daug daugiau žmonių, kurie ant nugaros tempė sunkius, rožinius maišus. Tiesa, reikia pripažinti, kad buvome pavargusios. Visos laukėme, kada išvysime kelio galą – 2 Melnragę. Ją pamačiusios labai apsidžiaugėme, nusifotografavome ir didžiavomės surinktais šiukšlių kiekiais. Visą likusią dieną jautėmės padariusios gerą darbą ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Džiaugiamės, kad turėjome  galimybę gamtą aptvarkyti, surinkti šiukšles ir manome, kad tokia diena, nors yra ir kartą metuose, bet yra labai reikšminga. Juk nei vienas iš mūsų nenorime nueiti į poilsiavietę, kurioje pilna šiukšlių, arba važiuoti dviračių taku ir kvėpuoti ne gaiviu oru, o šiukšlių tvaiku.

Gabrielė

Šių metų balandžio 23 diena, Klaipėdoje vyko akcija „Darom“. Jame dalyvavo ir mūsų rekreacijos ir turizmo studijų, pirmo kurso studentai. Aš buvau viena iš jų.

Mūsų grupė tūrėjom tvarkyti teritoriją nuo pirmosios Melnragės iki antrosios Melnragės, palei dviračių taką. Pačioje pradžioje, gavome rožinės spalvos maišus ir pasileidome dirbti. Pačioje pradžioje šiukšlių buvo daugiausia. Jų buvo visokių: nuo popieriaus iki stiklinių butelių. Šiukšlių kiekis nė kiek nestebino, visgi buvome netoli pagrindinio kelio, prie kurio gali susirinkti daug žmonių. Tačiau kuo toliau einant nuo pagrindinio kelio, tuo šiukšlių mažėjo. Vietomis buvo galima rasti vos kelias servetėles ar kitas, mažesnes šiukšles, ypač tokiose keistose vietose kaip po egle, arba jų iš viso nebuvo.  Pati gamta neatrodė labai paveikta užterštumo. Vaizdas buvo tikri nuostabus.

Aš pati, kaip dažnai gaudavos eidavau pabaigoje, tai man daug šiukšlių nebeteko paimti. Labiausiai surinkdavau tai, ką pražiopsodavo kiti. Prie savo grupės prisivijau kaip tik toje vietoje, kurioje šiukšlių kiekis ėmė mažėti. Nors darbas tikrai nebuvo labai sunkus, manau mums pakliuvo ne viena labiausiai prišiukšlintų teritorijų, tai tikrai privertė susimąstyti apie mūsų įtaką gamtai, pergalvoti mūsų poelgius. Net ir mažiausia šiukšlelė, kuri iš pažiūros niekam negali pakenkti, prisideda prie kitų šiukšlių krūvos. Taip pat buvo proga pasidžiaugti Klaipėdos nuostabia gamta, pakvėpuoti grynu oru. Mums labai pasisekė, kad oro sąlygos buvo idealios. Pabaigai galiu pasakyt, kad labai džiaugiuosi galėjus dalyvaut šioje akcijoje bei manau, kad tai tik didins mano ir visų kitų dėmesingumą gamtai, jos naudai bei išsaugojimui.

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide