Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais” 2015

20150116_221318

       Sausio vidurio savaitgalį kasmet mūsų šauni kompanija dalyvauja tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Kai kam tai buvo debiutinis žygis, kai kurie žygeiviai jį keliavo jau 4 kartą. Šį kartą maršrutas driekėsi iš Palangos į Klaipėdą. Mūsų komandą sudarė 11 šaunių žygeivių. Tai klubo nariai ir klubo rezervas, o taip pat ir aktyvaus laisvalaikio entuziastai neesantys klubo sudėtyje.

Veikla: Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais” 2015

Data: 2015 01 16-17

Dalyviai: Edgaras, Kęstutis, Edita, Sigita, Sniega, Aivaras, Darius.

Svečiai: Arūnas, Mangirdas, Deimantas, Simona.

Darius
Šių metų situacija, sprendžiant pagal oro sąlygas, leido suprasti, kad bus palankūs žygiui. Tik kelionės pabaigoje prasidėjo lengvi krituliai, bet tai smulkmena, kuri nesugadino nuotaikos kai iki finišo liko keli kilometrai :). Bet apie viską iš pradžių.
Šiemet kiek sugudravome keliaudami iki starto vietos. Kelionei nusamdėme transportą ir 2 autobusiukais nuvykome į starto vietą. Taip išsigelbėjome nuo galvos skausmo –  „kaip pasiimti savo transportą iš Palangos?“. Finišavus ramiai galėjome vykti į namus.
Man, kaip komandos vadovui, reikėjo praeiti privalomas procedūras – komandos registracija bei informacijos gavimas. Norinčių pasivaikščioti šiemet kaip niekad daug susirinko. Matomai romantikos pasiilgo 🙂 . Pirmą kartą teko ir naują Palangos sporto kompleksą aplankyti (Kur ir vyko visi formalumai susieti su žygiu). Sporto salė buvo taikliai parinkta, kad sutalpintų tokį didžiulį skaičių žygio entuziastų. Panašu, kad šiemet buvo viršyti visi žygių rekordai, nes į žygį užsiregistravo per 1900 žmonių. Kol laukėme starto, visiems nuotaiką palaikė Karinių Jūrų Pajėgų orkestras. Koncertas baigėsi, išklausėme Klaipėdos ir Palangos merų kalbų žygeivių motyvacijai pakelti, o po to Lietuvos himnas. Visi startavome vienu metu, tad srautas Palangos gatvėmis buvo kaip vasarą „Basankėje“ 😀 Buvo smagu matyti vakarinę Palangą, o dar smagiau sutikti žmones su fakelais, kurie stovėjo parke palei keliuką ir palydėjo mus savo šypsenomis. Toliau kelias driekėsi paplūdimiu, kuriame atsivėrė opi pajūrio problema. Po audros buvo labai pažeista kranto linija, vanduo išplovė smėlį, o audros daug kur liko krūvos akmenų. Vaizdai vietomis priminė užjūrio paplūdimius, kuriuose pakrantėse smėlio nerasta, vien tik akmenys… Trumpas nusukimas po I punkto iš paplūdimio į dviračio taką ir iki Karklės „Žilvičio“ stovyklavietės. Ten buvo maždaug žygio pusiaukelė,  stovyklavietėje mūsų laukė paruošta arbata ir kareiviška košė. O žmonių… kaip karo metu prie duonos  🙂 . Visi išalkę, grūdosi eilėse, kas bus pirmesnis ar gudresnis 🙂 . Neneigsiu, teko sugudrauti ir man. O tai eilėje būtų tekę stoviniuoti iki ryto  🙂 . Tuo labiau, kad buvau kiek atsilikęs nuo grupės,  ieškojau savo registracijos lapelio į kurį dedami antspaudai. Pasirodo, daug kišenių striukėje ne visada būna geras variantas, galima ir pasiklysti 😀 . Likusi kelio dalis buvo lydima linksmos muzikos su DJ Edgaras, bei pritariamaisiais „back“ vokalais iš kitų kompanijos narių. Gražu buvo atsigręžus tamsoje pamatyti didelę švieselių koloną, kuri vieningai juda viena kryptimi. Priėjus Memel-Nord įtvirtinimus nusprendėme į juos užsukti. Pasirodo, ne visi mūsų kompanijos nariai turėjo

20150117_023914

Memel-Nord

progą ankščiau juos aplankyti. Po apsilankymo, grįžtame vėl į paplūdimį ir taip keliaujame iki II Melnragės, kur pasukame dviračio tako link ir per Melnragę paryčiais grįžome į Klaipėdą. Finiše mūsų laukė nemažas būrys žygeivių, kas ką tik grįžę, kas kur kampe snūduriuoja ir kažko laukia. Kelionė atėjo į pabaigą, atžymėjau komandos sugrįžimą, paėmiau diplomus komandai. Galutinė komandos fotosesija, atsisveikiname. Ačiū visiems komandos nariams, kad nepatingėjote ir iškeitėte sofą į gryną orą ir kompaniją 😉

Simona

2015 m. naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ vyko keturioliktą kartą. Aš dalyvavau šiame žygyje antrą kartą, bet tai buvo pirmas kartas kai žygiavau su A.L.L nariais. Žygiuoti buvo smagu ir linksma, manau buvome vienintelė komanda, kuri žygiavome su muzika bei gera nuotaika. Maršrutas, kuriuo ėjome buvo vienas iš įdomiausių, nes didelį atstumą ėjome pajūriu, kuris po uragano „Felikso“ buvo nuniokotas. Kaip visada kareiviška košė bei arbata, kuri buvo labai labai saldi, buvo puikus energijos šaltinis nuėjus pusę atstumo, nors teko spraustis eilėje tarp kitų dalyvių, bet mums pavyko jos gauti :). Didelis AČIŪ A.L.L už gerą nuotaiką, linksmą žygį, bei muziką, kuri padėjo žygiuoti pirmyn.

Sniega

Su lyg Naujųjų metų pradžia mečiau sau gan nemenką iššūkį – sudalyvauti naktiniame pėsčiųjų žygyje ,,Klaipėdos sukilėlių keliai“ 2015 m. Na ir sudalyvavau. Nuėjau pėsčiomis daugiau nei 25 km. Pirmieji 15 km iki Karklės ėjosi gan sklandžiai ir greitai. Gera kompanija, nuotaika liuks, pasišnekučiuodama su Sigita, Edgaru, Dariumi, Edita, Kęstučiu, Aivaru ir Simona nepajutau tų pirmųjų žingsnių. Edgaras turėjo mini magiuką, traukėme dainas (Hiperbolė ,,Aš dar dainuosiu“ ir kt.), juokėmės. Tačiau visos linksmybės prasidėjo po mini pertraukos Karklėje. Dabar supratau, kodėl Karklėje gavome kareiviškos košės, kompoto. Ogi tam, kad nuo Karklės laukė sunkiausia atkarpa – žygiavome pajūriu. Įžengus į pajūrį, kaip dabar prisimenu, ant lentelės buvo parašyta 5,5 km. Oj galvoju, kas tie 5,5 km. Pasirodo, jau po 2 km pradėjau intensyviai klausinėti savęs ,,gal jau čia pabaiga, o gal čia“, bet ne, vis žygiavome ir žygiavome. Kalbėti vis mažiau norėjau, bristi per akmenis ir smėlį vis sunkiau darėsi, bet žengiau žingsnis po žingsnio. Pradėjau naudoti atsargines psichologines ir fizines jėgas. Po kiek laiko Edgaro vis klausinėjau ,,kur tas bunkeris?“, nes žinojau, kad pasuksime į kelią. Prieš bunkerį kairė koja norėjo ,,atsijungti“, bet rezervus panaudojau ,,gi nebe daug“ liko. Pagaliau priėjome bunkerį, apsidžiaugiau, kad daugiau nebereikės eiti smėliu, o dar bunkerį aplankiau pirmą kartą, foto visi drauge pasidarėme. Atsigavau šiek tiek, bet išėjus iš bunkerio Edgaras pasakė, kad dar eisime smėliu. Nesakysiu, ką pagalvojau, tiesiog nusiteikiau eiti ir pasiekt tikslą. Ta maža atkarpa nuo bunkerio iki antrosios Melnragės buvo sunkiausia, bet įveikiau. Na, o pasukus į kelią žinojau, kad turiu eiti, mačiau ne vieną šlubčiojantį. Pasijaučiau turinti draugų :), su kuriais kaip zombiukai nukeliavome iki finišo. Smagus ir geras jausmas apėmė, kai pasiekiau tikslą. Įveikiau sau mestą iššūkį.

Reziumė: žygis prasidėjo 22 h, finišavome apie 4 val. ryto. Kitą dieną jaučiau lovos trauką prie TV, kojos nenorėjo keltis ir vaikščiot. Draugė galvojo, kad ne naktiniame žygyje buvau :). Ir pabaigai, yra keturios žygio stadijos, kurias išsiaiškinsite, kai pradėsite žygiuot. Svarbiausia gera kompanija ir nusiteikimas :). Iki kitų žygių Alaliečiai 😉

20150116_220335

Mūsų „Energizer“ ir komandos balsas

20150116_220333

Didžioji dalis žygeivių

Zygio zemelapis 2015

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide