Pėsčiomis pajūriu

A.L.L. klubo nariai iš naujo atranda pėsčiųjų žygius. Prieš porą metų, žygiuose dalyvaudavo vos keli klubo nariai, o likusieji rasdavo įvairiausių priežasčių likti namuose. Labai džiugu matyti, jog situacija keičiasi – pėsčiųjų žygiuose dalyvauja vis daugiau ir daugiau narių. Smagu matyti! Aš, iniciatorė dalyvauti TrenkTuro organizuojamame žygyje pajūriu, jų žygyje dalyvavau pirmą kartą. Nelabai besuskaičiuoju kokiuose žygiuose jau yra tekę dalyvauti ir kiek kilometrų iš viso nueita. Mūsų pajūris jau išvaikščiotas skersai-išilgai, įdomu buvo išbandyti kokį žygio maršrutą pasiūlys organizatoriai. Žygis „Pėsčiomis pajūriu“ surengtas trečią kartą. Praėjusiais metais į jį leidosi apie 2 tūkst. žmonių. Organizatoriai iš anksto prognozavo, kad šiųmetinis žygis bus įspūdingesnis ir didesnis, o taip ir buvo! Žygyje dalyvavo daugiau nei 7000 žmonių!! Tai didžiausias žygis, kokiame tik esu buvusi. Keista buvo žygiuoti, kai visur aplinkui visada buvo kitų žygeivių. Dažniausiai kituose žygiuose, praėjus pirmąjį ar antrąjį atskaitos punktą, žmonės pradėdavo retėti, na o čia „tiršta“ 😀 Organizatoriai leido dalyviams patiems pasirinkti starto laiką, todėl nebuvo vienos didžiulės startuojančios masės. Visi dalyviai pasiskirstė tolygiai visoje trasoje. Tiesa, didžioji dalis keliavo 25km – trasa, įveikiama net ir pirmą kartą žygiuojantiems. Tuo įsitikino ir mūsų klubo nariai bei svečiai 🙂 Žygyje buvo galima rinktis kelias trasas – 12 km, 25 km, 50 km ir 100 km. Manau kitais metais bandysim vėl išbandyti savo jėgas 50 km, o šiais metais apsiribojome tiesiog lengvu pasivaikščiojimu – 25 km maršrutu. Tiesa, vėl atsiprašau klubo narių, kuriuos žadėjau palaikyti žygyje morališkai, bet pabėgau… 😀 Kartu su mumis žygiuoti nusprendė Klaipėdos aikido Budokan klubo nariai (keletas mūsų klubiečių lanko treniruotes pas juos). Nuo pat starto šnekučiuodamiesi judėjom drauge ir nė nepastebėjau, kaip mano keli varliukai atsiliko, pasirinkę jiems labiau priimtinesnį tempą. Pagal idėją, turėjom jų palaukti kiekviename punkte, bet noras judėt pirmyn nugalėjo. Et, mes niekšai… 🙂 Kitą kartą tikrai pažadu išjungti savo autopilotą 😀

Dalyviai: Vitalija, Agnė, Edita, Neringa, Kęstutis, Marius

Svečiai: Mindaugas, Skaistė, Domas, keturkojė Bela, aikido Budokan klubo nariai – Romas, Paulius, Jonas, Gintarė, Oksana su vaikais.

Data: 2017-05-13

Vieta: Smiltynė (Klaipėda-Neringa)

 

Agnė

Ilgai dvejojau, keliauti 25 km, ar visgi ne. Kodėl? Bijojau, kad nenueisiu? Ne, tikrai ne, tiesiog nežinau ar tikrai noriu tai daryti ir ar bus geras oras. Ir visgi galutinis nuosprendis buvo – eiti. Na ir ką, karšta, saulė šviečia, aplink daug žmogeliukų, prie starto pasidarom nuotrauką, iškeliaujam draugiškai, koja kojon ir po to išsiskirstom. Edita su Kęstučiu išbėgo su Aikido „chebryte“ į trąsą, o aš, Vitalija, Gintarė ir Marius kulniuojame kartu. Smagus pasivaikščiojimas, daugiau sužinojom vieni apie kitus, kas kokius naujausius filmus matė, ką rekomenduoja, kas už ką Eurovizijoje serga ir pan. Karts kuo karto susiskambinam su Edita ir sužinom, kad jie jau taip nutolę, kad nepasivysi! Na pusiaukelėje dar buvom pasimatę, bet daugiau kaip nurūko, nepagausi! Ot draugiški!!!! Mes ten ir ten palauksim, bet Jūs tokie vėžliai, kad neapsimoka laukti 🙂

Smagu buvo žygiuoti tokioje masėje žmonių, iš įvairiausių Lietuvos ir ne tik Lietuvos kampelių. O kiek šuniukų, kurie didvyriškai atlaikė ne tik 25 km žygį, bet ir daugiau. Ar minėjau, kad žygyje galima buvo pasirinkti skirtingą atstumą, nuo 12,5 km iki 100 km. Tai štai, galima buvo keliauti kiek tik nori. Beje, nuo punkto, atrodo „Benu“ (punktų buvo 6) su mumis keliavo ir Neringa, su draugais bei kalyte Bela. Nors Neringa pradėjo žygį šiek tiek vėliau, nei mes, skuodė į priekį kaip su varikliuku.

Turiu prisipažinti, likus 9 km iki žygio pabaigos, pradėjau niurnėti, už kiekvieno medžio laukiau kada pamatysiu eilinio punkto palapinę, išgirsiu muziką, kuri reiškia, kad punktas šalia. Nežinau, ar saulė buvo kalta, ar man tiesiog šiek tiek pabodo eiti. Netgi pasižiūrėjus į bendrakeleivius, matėsi, kad tos tylos pauzės vis ilgesnės, matyt reikėjo viduje susirasti motyvacijos baigti ką pradėjus ne tik man. Išties labai džiaugiuosi, kad pusę maršruto buvo ne paplūdimiu, nes ilgiau varlinėti ant tiesioginės saulės būtų buvę labai nekas. Po žygio pastabėjau kaip „smagiai“ nudegė kaklas kairėje pusėje 🙂 Tad esu beveik kaip rausvai baltas zebriukas, viena kaklo pusė rausva, kita balta 🙂

Ačiū Editai, kad bėgo ir nelaukė, bet sukoordinavo mūsų dalyvavimą žygyje, ačiū, ėjusiems kartu!!!

Neringa

Ir vėl, kai tik išpranašauti geri orai, Lietuva skuba į pajūrį. Šįkart vilioja net tik jūra, geras oras ir gamta bet ir masinis žygis „Pėsčiomis pajūriu“, į kurį susirinko apie 8 000 dalyvių. Šis žygis buvo stulbinantis ne tik pačia gamta (smėlis, Baltijos jūra, kopos, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Kuršių marios), bet ir žygeivių mastas – visa pakrantė buvo užpildyta žmonių virtine.

Mano rytas prasidėjo su nesklandumais, mane turėjo paimti 6:00 ryte ir 10:30 jau turėjau būti su A.L.L. klubo entuziastais, tačiau mane paėmė tik 8:00 val. tad, kad ir kaip norint iš Panevėžio į Klaipėdą atvažiuoti iki 10:30 sudėtinga. Taigi atvažiavau 11:00 pasidėjau daiktus ir į perkėlą. Eilių prie starto jau nebuvo, todėl užsiregistravusi iškarto startavau. Ilgokai teko vytis A.L.L. grupelę. Gerai kad turėjome grupelės dalį, kuri lėtai mėgavosi žygio ir gamtos teikiamais malonumais. Taigi aš su pakeleiviais Skaiste, Domu ir keturkoje Bela palaikėme tempą ir 3 punkte aptikau saule besimėgaujančius alaliečius. Nudžiugau, kad pakeleivių gretos padidėjo. Likusį kelią laikėmės, kartu: ėjome, kalbėjomės, tylėjome, greitėjome, lėtėjome, mėgavomės gamta ir žygiu.

Organizacija buvo puiki, bent man niekur nereikėjo stovėti eilėse, tiek registracijoje, tiek punktuose viskas vyko sklandžiai. Žemėlapis ir ženklinimas buvo labai aiškūs, būtų buvę sunku pasiklysti. Puiki organizacija suteikė galimybę tiesiog mėgautis žygiu. Na, žinoma gera organizacija nepigiai ir kainavo pavėlavusiems… 🙂

Ai tiesa, nepaminėjau antros alaliečių grupelės, nes jie niekšai ir tai patys pripažino… Jei rimtai tai jų nespėjau net pamatyti, spėjau tik sukontaktuoti su Edita 🙂 Ačiū Editai už klubiečių ir svečių subūrimą ir grupelių paskirstymą pagal pajėgumus (dėl to, kad neraginai visų greitai eiti, pavyko dalį pavyti) 🙂

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide