Pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais 2015“

Jau ne pirmus metus A.L.L. Klaipėdos klubas dalyvauja Dragūnų bataliono organizuojamame pėsčiųjų žygyje „Dragūnų keliais“. Šie metai ne išimtis. Šis žygis leidžia pajusti ir pamatyti Baltijos jūros pakrantės gamtą ir paveldą, pasimėgauti pušynų takeliais ir tiesiog turiningai praleisti laiką gamtoje.

Buvo galima įveikti iš viso 36 km. Einant iš Dragūnų bataliono į Nemirsetą ir grįžtant atgal. Vienas A.L.L. narys Darius ėjo visą maršrutą, visi kiti atvažiavę su kareivišku automobiliu į Nemirsetą ėjo pusę maršruto.  Palaikėme gan intensyvų tempą ir per 3val. įveikėme 17 km. Grįžę į Dragūnų batalioną buvome apdovanoti diplomais ir pavaišinti skania kareiviška koše ir arbata. Didelis ačiū už Dragūnų bataliono suorganizuotą veiklą, užsakytą puikų orą ir malonų bendravimą su visuomene.

Data: 2015 spalio 3d.

Veikla: Pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais 2015“

Dalyviai: Edgaras, Viktorija, Žydrūnas, Darius A., Darius S., Neringa.

Svečiai: Dainius.

Vieta: Dragūnų batalionas-Nemirseta-Dragūnų batalionas.

Kelionė karevišku automobiliu

Viktorija

Dragūnų žygyje teko galimybė sudalyvauti antrus metus iš eilės. Šiais metais norėjau eiti ilgesnį atstumą, bet taip gavosi, kad didžioji dauguma bendražygių nusprendė eiti trumpesnę distanciją, tad nenorėjau išsiskirti 🙂 Pats ėjimas nebuvo sunkus, tik ko jau ko,bet jūros grožio ir akmenuoto paplūdimio atsižiūrėjau tą dieną į valias 🙂 Idomu buvo tai, kad visą atstumą visi įveikėme nesustoję ‘trumpoms pertraukėlėms’ 🙂 neskaitant kelių nuklydimų kur karaliai pėsti vaikšto. Sėkmingai pasiekę finišą visi buvome geros nuotaikos ir atsiėmę diplomus suskubome ragauti gardžios kareiviškos košės. O košė tikrai buvo skani, tik viena maža smulkmena-morkų galėjo nebūti. Ačiū Neringai, už tai, kad užregistravo mums į žygį, buvo geros nuotaikos nuo pat pradžių iki galo, ir nenusuko man galvos už tai, kad neleidau jai sustoti ir pailsėti. Iki kitų, tikiuosi rimtesnių, žygių 🙂

 

Pasivaikščiojimas Baltijos jūros pakrante

Darius

Šeštadienis buvo gana lauktas žinant, kad bus veiksmo, bus tautos susibūrimas bei gera atmosfera. Per ilgai buvo užsisėdėta, reikėjo prasieiti, prasivėdinti. Taigi pasiėmiau sūnų į kompaniją, kad linksmiau būtų nueinant, o pareinant turėjo prisijungti klubiečiai kurie nusprendė, kad jiems užteks ir puse trasos. Nuvykus į starto vietą pamatėme jau nemažą būrį keliauninkų. O pabandžius užsiregistruoti išgirdau, kad nėra mūsų klubo sąrašuose. Tik pasigavus atsakingą asmenį paaiškėjo, kad tai tik žmogiškasis faktorius kaltas. Paprasčiausiai pražiopsota atspausdinti sąrašiuką. Sutvarkius formalumą beliko palaukti oficialaus starto. Iškilminga kalba, KJP kapeliono palaiminimas patrankos salvė ir į kelią. Kad laikas greičiau bėgtų susipažinau su vienu skautų vadu. Apturėjau neblogą diskusiją apie laisvalaikio formas mažiesiems keliautojams. Panašu, kad savo vyresnėlį leisime pažinti gamtos. Naujas pašnekovas pasiliko ties Giruliais laukti savo kompanijos, o aš su sūnumi sparčiu žingsniu palikinėjome kilometrus už nugaros. Artėjant pusiaukelei mažasis kompanionas suprato, kad kojytės pradeda pavedinėti. Tad buvo priimtas sprendimas, kad nuo pusiaukelės jis grįš su transportu į starto vietą ir palauks mūsų grįžtančių. Pasiekus pusiaukelę mūsų jau linksmai nusiteikę A.L.L. nariai. Trypė kaip arkliai ir nekantravo greičiau išeiti į Klaipėdą. Tad sutvarkius nedidelį formalumą, instruktažas sūnui, kad sėkmingai grįžtų. Ir mes jau kelyje. Oras superinis kelionei, nuotaika po 20 km. nesugadinta. Klubiečiai jautėsi, kad pilni entuziazmo nes vis bandydavo išsiveržti į priekį. Bet aš taip lengvai nepasiduodu 😛 Tad su Edgaru išsiveržę į priekį palaikydami tempą diskutavome gyvenimiškomis temomis iki pat finišo. Gerai, kad likusieji neatsiliko smarkiai. Neringa paėmė mūsų diplomus. Ilgai laukta kareiviška košė, velnias kokia skani buvo, tai reikėjo prašyti pakartot. Na kai jau sotūs, laimingi tada galima ir fotosesiją padaryti kuri vainikavo visą kelionę. Family hug ir mes jau traukiame kiekvienas savo keliais. Ačiū visiems pakeleiviams, didžiuojuosi sūnumi kuris ryžosi eiti šį žygį, o ne sėdėti namie nieko neveikiant. Tikiuosi tai ne paskutinė kelionė ir jo entuziazmas neišblės. Iki sekančio susitikimo kelyje 😉

 

 

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide