Pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais 2016“

dragunu-1

A.L.L. Klaipėda komanda su Edgaru priešakyje

Kaip ir kasmet A.L.L. Klaipėdos klubas dalyvauja Dragūnų bataliono organizuojamame pėsčiųjų žygyje „Dragūnų keliais“. Šis žygis leidžia pajusti ir pamatyti Baltijos jūros pakrantės gamtą ir paveldą, pasimėgauti pušynų takeliais ir tiesiog turiningai praleisti laiką gamtoje.

Buvo galima įveikti iš viso 36 km. Einant iš Dragūnų bataliono į Nemirsetą ir grįžtant atgal. Šiais metai net trys nariai ėjo visą maršrutą, o nuo Nemirsetos prisijungė dar penki nariai ir Paris (prijaučiantis A.L.L. klubui šuo). Ėjome atsipalaidavę, ramiai, besimėgaudami permainingu oru ir  gamtos peizažu. Grįžę į Dragūnų batalioną buvome apdovanoti diplomais ir pavaišinti skania kareiviška koše. Pagarba  Dragūnų batalionui už kasmet organizuojamą veiklą ir malonų bendravimą su visuomene.

Data: 2016 rugsėjo 24 d.

Veikla: Pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais 2016“

Dalyviai: Edgaras, Viktorija, Darius S., Neringa, Gediminas, Marius, Vitalija, Edita.

Svečiai: Paris.

Vieta: Dragūnų batalionas-Nemirseta-Dragūnų batalionas.

 

wp_20160924_036

Klubiečiai derantys marinistiniame peizaže

Marius

Dragūnų žygyje dalyvauju pirmą  kartą, tai taip pat mano pirmoji A.L.L. veikla. Iš pradžių norėjau eitį visą atstumą, tačiau klubo nariai patarė, kad 40km gali būti šiek tiek per didelis atstumas nepatyrusiam keliautojui. Tad nusprendžiau nepraleisti rytinės Aikido treniruotės ir žygiuoti pusę atstumo. Šeštadienio rytą po Aikido treniruotės kartu su A.L.L. nariais skubėjome į Dragūnų batalioną. Iš Dragūnų bataliono, smagiai šokinėdami per kalnelius ir linguodami per posukius su kariniu transportu judėjome link Nemirsetos.  Nemirsetoje teko valandėlę  palaukti klubo narių einančių pilną atstumą. Tačiau smagioje kompanijoje laikas neprailgo. Pagaliau pradėjome žygį. Žygyje galėjome džiaugtis gražiu pajūrio kraštovaizdžiu ir bangų ošimu,  trumpam buvo užklupęs ir smarkus lietus, tačiau didžiąją žygio dalį pro debesis švietė saulė. Žygiuoti nebuvo sunku, labai neskubėjome ir karts nuo karto sustodavome užkąsti. Artėjant žygio pabaigai pradėjau jausti kojas 🙂 ir supratau, kad gerai man patarė dėl žygio atstumo pasirinkimo. Pasiekę finišą atsiėmėme žygio dilplomus ir gavome kareiviškos košės su arbata. Po žygio košė buvo ypač skani. Padarę bendrą nuotrauką skirstemės namo. Ačiū A.L.L. nariams už viską, tikiuosi kitais metais nueiti visą atstumą.

14442659_10202088184163038_1762329184_n

Pasivaikščiojimas pajūriu

Gediminas

Laukiau šio žygio, nes viliojo perspektyva kelias valandas eiti pajūriu, apžiūrinėti plataus horizonto ir kintančio kranto linijas, na, praleisti dieną nekasdienėje erdvėje. Kompanija buvo puiki, tad neteko labai jau daug dėmesio sutelkti į aplinką, nes daug ir įdomiai kalbėjome bei juokavome 🙂 Žygiuoti sekėsi geriau nei tikėjausi, smėlis buvo kietas dėl visą naktį trukusio lietaus, netgi sakyčiau, kad didžiąją kelio dalį eiti buvo patogu. Kranto linija keitėsi dažnai, nuo žemų, erozijos išmargintų kopų, plataus smėlėto paplūdimio iki aukštų skardžių ir didelių akmenų kelyje. Taip pat dažnai keitėsi ir oro sąlygos 😀 Šiltą saulę pakeitė dulksna, vėjas ir lietus. Po to saulė grįžo, tačiau horizontas buvo nusėtas juodais audros debesimis, kurie kėlė nerimą, džiaugiausi, kad nepagrįstai 🙂 Geras žygis, plati pajūrio erdvė ir kurtinantis lūžtančių bangų triukšmas paliko gilų įspūdį, manau, ilgam 🙂

img_2457

Dvi klubietės ir pakeleiviai

Viktorija

Jau trečius metus iš eilės turėjau galimybę sudalyvauti Dragūnų organizuotame pėsčiųjų žygyje „Dragūnų keliais“. Šie metai ir šis žygis buvo kitoks. Ankstesnius kartus aš ėjau tik pusę atstumo, o šiemet sugalvojau mesti sau iššūkį, sutikti su draugės Neringos pasiūlymu ir pražygiuoti pilna 36km atstumą. 🙂 Mes abi su Neringa buvom po ligos, bet žygio dienai atėjus jautėmės palyginus neblogai ir neatsisakėm savo planų. Neringai tai buvo taip pat pirmasis toks ilgas pasivaikščiojimas. Nueinant į vieną pusę turėjome labai linksmą kokių 7 savanorių-kareivukų kompaniją, kuriems bendravimas ir laikas su mumis tikrai neprailgo. Nuėjus į poilsio vietą pas kitus mūsų laukusius bendražygius apėmė toks lengvas nuovargis, bet ilgai ilsėtis negalėjome, nes draugai su užsidegimu laukė, kada gi galės žygiuoti. Tai kitą atstumo dalį įveikėme apsuptos savo klubiečių draugijos. 🙂 Žygyje buvo daugiau tokių, kurie dalyvavo pirmą kartą, iš veidų matėsi, kad jie jautėsi gerai, ir galbūt ateityje sutiktų sudalyvauti dar kokiame nors pėsčiųjų žygyje. Būtų smagu, gi kuo daugiau, tuo smagiau). Įveikusi visą atstumą džiaugiausi tuo labai, kareivišką košę suvalgiau su pasimėgavimu… Tik grįžus namo supratau, kad kojytėms reikės poilsio, nes vaikščioti teko mokytis iš naujo. Tačiau ne aš vienintelė tokia juokinga buvau, mano kompanijonė Neringa taip pat vaikščiojo kaip pingvinas :-D, bet reziumė viskas ėjo ir praėjo labai gerai. 🙂 Noriu padėkoti Neringai, kad net iš Panevėžio atvyko tam, kad suburtų mus, norinčius žygiuoti ir pati sudalyvautų šauniame žygyje. 🙂 Nuotraukos, atsiminimai, kompanija, geras filmas, ir taurė vyno, po įveiktų kilometrų buvo puikiai atpalaiduojantys dalykai, kurių mums reikėjo:)

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide