Pėsčiųjų žygis Moterims ir Merginoms

Data: 2017-03-12 (sekmadienis)

Laikas: 10val.

Kur: Poilsiavietė „Šunija“ (Lėkiškės k., Tauragės r.)

Atstumas apie 15km.

Viktorija

Internete pamačiau pasiūlymą sudalyvauti pėsčiųjų žygyje, kuris skirtas paminėti Moters dieną, ir taip pakankamai greitai,  likus kelioms dienoms iki žygio sugalvojau pasiūlyti klubo merginoms jame sudalyvauti. Merginos buvo optimistiškai nusiteikusios ir tos, kurios galėjo „pasirašė“ šiai avantiūrai saldų  sekmadienio miegą iškeisti į pasivaikščiojimą Tauragės rajone. Įspūdžiai ir nuotaikos žygio metu ir po jo buvo puikios. Asmeniškai man labai patiko tai, kad žygio organizatoriai buvo parengę mums ne vieną staigmeną. Vaizdai, kuriuos matėme buvo nuostabūs, oras kaip užsakytas. Vaišės, muzika, gidės ir jos padėjėjo pasakojimai šiam žygiui suteikė kitoniškumo. Žygio organizatoriai informavo, kad iš viso buvo apie  200 moterų. Šitiek moterų  vienoje vietoje senai nebuvau mačiusi 🙂 . Žinoma kelyje pasitaikė ir keli vyrukai, kurie kaip tikri džentelmenai padėjo moterims ir merginoms perbristi per upelį ar įveikti sudėtingesnę atkarpą. Aš labai noriu, kad šis žygis būtų organizuojamas ir kitais metais. (Dėl to skanaus bulvių plokštainio aš  tikrai atvažiuočiau ir kitais metais 😀 ) Jeigu rimtai, tai kuo daugiau pozityvumo, noro judėti ir aktyviai praleisti laisvalaikį linkiu kiekvienai dailiosios lyties atstovei  🙂 . Ačiū noriu pasakyti ir savo bendramintėms, kurios „pasirašė“ pasiūlymui ir sudalyvavo šiame šauniame žygyje.

Žemiau galite paskaityti Mantos ir Agnės įspūdžius apie tai, kokį įspūdį joms paliko šis žygis. Gero skaitymo. 🙂

 

Manta

Tik merginoms gali šauti į galvą ankstyvą sekmadienio rytą, kai dar miestas džiaugiasi savaitgaliniu miego malonumu, čiupti kuprines ir leistis į nuotykius. Penkių supermergaičių kompanija leidosi į žygį. Atitrūkt nuo miesto, nuo slegiančios rutinos, išsikelt sau iššūkį ir jį įveikt, tiesiog gerai praleist laiką.

Nuo pirmo žingsnio tapo aišku, kad čia tikrai nebus tiesiog ramus pasivaikščiojimas. Kad gidės žodžiai „bus visko“ buvo ištarti rimtai. 😀 Laukais, miškais, šlaitais ir pašlaitėm… Pakelk koją, pritūpk, pasilenk, peršok, perlipk, saugok akis… Begalė komandų virė galvoje. Trąsa su natūraliomis, gamtos sukurtomis, kliūtimis. Bet nepaisant visko, mama Gamta, kaip tikra mama, nepamiršo ir dovanėlių. Lepino nuostabiu oru. Leido įkvėpt pavasario. Oj kaip visos supuolė prie pirmųjų šių metų žibuoklių! 😀 Šalpusnių šlaitas, nuostabūs vaizdai, grįžtantys paukščiai…

Pradžioje džiugus ir nuotaikingas moteriškas klegesys palaipsniui rimo. Kaip viena iš mūsų merginų pasakė, perėjom į meditacinį lygmenį. Kas su ramiais pašnekesiais, kas galbūt mintyse su savimi. Nespėjom nė susivokt, kad tolumoje blizgantys automobiliai reiškė kelionės pabaigą. Geri dalykai prabėga akimirksniu. Pasiekėm finišą! Čia mus pasitiko nuotaikinga žemaitė, kuri žavėjo savo iškalbingumu. Taip pat, laukė karšti pietūs.

Maloniai nuvargusios, laimingos, džiugios nuotaikos, sočios, su nostalgiškomis mintimis, jog viskas jau pasibaigė ramumoje parriedėjom namo. Nuostabiai praleistas laikas! Dar kartą ačiū, mielosios, už tokią šiltą ir draugišką kompaniją, už pašnekesius, už šypsenas! Apkabinu visas!

Miss M

Agnė

Mano pirmas oficialus žygis buvo 12, kitų skaičiavimu 15 km, ilgio žygis beveik 250 moterų apsuptyje. Smagus buvo žygis, džiaugiuosi, kad Viktorija iki galo darė man nedidelį spaudimą žygiuoti:) Smagi, nuotaikinga diena buvo tas sekmadienis, apie kurį netrukus smulkiau papasakosiu.

Sekmadienį kartu su Vitalija stovime stotelėje dar prieš 8 val. ryto, laukiam autobuso ir nori nenori išsprūsta mintis, ką mes čia veikiam taip anksti ir dar sekmadienį? Nenormalios!!! Važiuoja pro šalį keli automobiliai ir jauti, tarsi vairuotojai atsisuka, žiūri į tas dvi našlaitėles išvarytas iš namų ir užjaučia. 0, mes optimistės, laukiam, lipam į autobusą ir važiuojam link Statoilo. Išlipam iš autobuso prie naujojo, didžiojo „Depo“ ir pėdiname link Statoilo. Ir bac, nėr pėsčiųjų perėjos. Sakau Vitalijai, teks bėgti. Po tos atvažiuojančios Volvo, ar po kitos? Ok, Volvo nuvažiavo, žiūrim į tolį, o ta kita – POLICIJOS MAŠINA!!!! Na ką, gerai kad nebėgom anksčiau, bet ir dabar nelabai galim. Stovim, žvengiam, ir apsimetam, kad nesiruošiam eiti per gatvę, ne per perėja:) Va tokia sekmadienio pradžia.

Na o nuvažiavusios į Pagramančio regioninį parką Tauragės rajone pamatėme kiek daug moterų, merginų suvažiavo, kiek jų daug keliaus koja kojon su mumis. Na ir po sveikinimo žodžio, trumpos informacijos apie patį parką, pradėjome kelionę parku. Ir prasidėjo kiti nuotykiai. Skaičiau žygio aprašyme, kad bus visko, taip ir buvo. Keliavome miškeliu, stačiais šlaitais į paupę, tokiais pat stačiais šlaitais kopėme viršun, keliavome pažliugusiais laukais, smagiais tešlyniukais. Smagu buvo girdėti, kaip moterys lipa, slysta, klykia, juokiasi, virsta, bet vis vien atsistojusios toliau keliauja. Tempas buvo ganėtinai lėtas, na bet matant kokias kliūtis įveikėm, nėra ko tikėtis spartesnio. Mūsų draugiškas būrelis, kurį sudarė Edita, Viktorija, Vitalija, Manta ir aš, praktiškai neišsiskirstęs keliavo visą laiką. Visos kartu su visa moterų minia išklausėm trumpą pasakojimą apie Molotovo liniją ir bunkerius, kurių pakeliui matėme net 3, aplankėme turtingiausią Žemaitijos dvarą, iš kurio likusios tik arklidės, senas kapinaites pan.

Ar pavargau? Nežinau, buvo momentas, kai jau sukom kaimo keliukais link starto (mat startas buvo ir finišas), pradėjo mausti pečius, kelias kitas vieteles, bet šiaip viskas puikiai. Tiek rankytės, tiek kojytės, tiek nugarytė. Nors, kojų ir neskaudėjo, bet matyt jos nuvargo. Vienam lauke buvo toks siauras griovelis su vandeniu, kurį reikėjo peršokti. Viktorija tai padarė be vargo, bet aš …. Suabejojau ar pavyks, bet rizikavau:) Na nežinau kaip atrodė vaizdas iš galo, bet koja ne visai pataikė į krantą. Moterys už manęs juokėsi, sakė kad jau planavo kaip mane trauks lauk, bent neišsimaudžiau, tik gavau tešlų ant kelnių. Smagi akimirka.

Buvome murzinos, jaudinomės ar Edita priims tokias tešlines merginas į automobilį, bet kai finišo vietoje gavome karšto maisto (plovo ir kugelio), su Edita susitarėm ganėtinai lengvai:)

Tad ačiū, merginos už kompaniją, ačiū Viktorijai už spaudimą sudalyvauti ir orui, kad jis buvo tiesiog nuostabus!!!!

P.S. didžiausios žvaigždės žygyje buvo žibutės, žygiuojantys šuniukai:)

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide