Pokerio vakaras

Veikla: Mėgėjiško pokerio vakaras

Data: 2014-11-21

Laikas: nuo 19 val.

Dalyviai: Agnė, Aivaras, Edgaras, Edita, Kęstutis, Mindaugas, Monika, Sandra, Sigita, Tomas, Viktorija, Vilius, Vita, Vitalija, Žydrūnas.

Pokeris yra geras laisvalaikio praleidimo būdas, puikiai tinkantis praskaidrinti tamsius rudens vakarus. Šį kartą mūsų susirinko tikrai nemažai, tad manau visi gerai praleidome laiką ir šiokie tokie organizaciniai nesklandumai dėl laiko niekam nesugadino nuotaikos 🙂 Ačiū visiems dalyvavusiems, tokio smagaus pokerio vakaro jau seniai neturėjau! 🙂

O štai kitų dalyvių įspūdžiai:


Aivaras

pokeris2Kas gali būti geriau kaip po įtemptos darbo savaitės praleisti penktadienio vakarą su būriu linksmų žmonių?!

Pokerio vakaras praėjo geriau nei tikėtasi, galvojau išeisiu su numautomis kelnėmis, tačiau nieko panašaus! 🙂

Viso susirinko per 15 žmonių, mokančių ir nemokančių žaisti, kurie nuklojo pilnus stalus atneštinėmis vaišėmis su tonizuojančiais ir emocijas keliančiais gėrimais! 🙂

Asmeniškai sėdau prie linksmojo „Pradinukų stalo“, kurie laisvai liejo savo emocijas žarstydami plastmasinius žetonus. 🙂 Prie antrojo stalo sėdo jau labiau pažengę „Pokerio lošėjai“, iš kurių veidų matėsi, kaip įsitempę skaičiuoja kortas stengdamiesi neišduoti savo emocijų juos sekantiems draugams! 🙂

Nors ir nepavyko laimėti Pokerio vakaro auksinio medalio, vakaras praėjo LABAI LINKSMAI!

Sekantį kartą organizuojant šitokį vakarą, su džiaugsmu dalyvausiu! Jei kas dvejoja, kad nežino kortų kombinacijų, nereikia nerimauti, čia Jus supažindins PROFESIONALŪS meistrai su visomis žaidimo taisyklėmis ir įmantrybėmis! Tiesiog ateidami pasirūpinkite gera nuotaika! 😉


Edgaraspokeris3

Monika, Monika… niu niu niu! Negražiai išėjo su laikroduku, negeras precendentas…

Kęstutis buvo perspėjęs, kad atvykti reikia iki 19 val. kitaip pagrindinis įėjimas bus užrakintas. Laikrodžiui mušant lygiai 19:00 mačiau įėjimą, o iš besiblaškančio Mindaugo prie jo

pokeris1

supratau, kad jis jau užrakintas. Nieko, skambutis Kęstučiui ir mes jau viduje. Beveik visi susirinkę, tačiau blaškomės kaip kareivukai likę be vado kas kur. Kas ramiai sėdi, kas šnekučiuojasi, kas žaidžia smiginį, kas šiaip laksto iš kampo į kampą. Nesinori imtis iniciatyvos, gi atėjau tik pažaisti, o ne organizuoti ar kuruoti… taigi sėdžiu, laukiu… Galiausiai neištvėrė Kęstutis, kuris gavo dar kelis pritarimo balsus ir pradėjom bandyti žaisti. Pasakymas, pradėjom bandyti, visiškai teisingas, nes iki galo taip ir nebuvo sutarta, kokiu būdu žaisim. Pasirodo, jog didžioji dalis norėjo šiaip pažaisti, todėl prie laimėjimų stalo sėdom tik penkiese. Greitai apsitarėm tai, kas jau seniai turėjo būti aptarta ir pradedam.

Žaidimas buvo nesudėtingas, draugiškas. Kęstučiui šįkart visai nesisekė, bet jis optimizmo neprarado ir bandė ne devynis, bet tris kartus iš naujo. Žydrūnas kartą taip pat „restartino“. Kiti žaidėjai buvo skūpesni ir pasitenkino vienu įnašu. Laikas prabėgo labai greitai. Mano žaidimas buvo banguojantis, tai laimėdavau, tai pralaimėdavau. Gal tai šiek tiek užmigdė varžovus, todėl pagalvoję jog blefuoju, ne kartą turėjo atsisveikinti su didesnėmis žetonų krūvelėmis. Finale likome trise ir sutarėme, jog iškritus dar vienam žaidėjui, banką pasidalinsime. Maniau, kad finale liksiu su Tomu, bet jis manė kitaip. Pasidavė mano provokacijai, susigundė galimybe laimėti didelį banką ir pastatė visus savo žetonus. Žydrūno laimei ir Tomo nelaimei tąkart neblefavau… Stebėtinai nesunkiai laimėjau žaidimą 🙂 Ačiū kitiems žaidėjams už įnašus ir žaidimą, buvo smagu! Kam dar ačiū? Aaaa, ačiū Kęstučiui už tai kad parūpino žaidimo vietą ir už vakaro startą!


Sandrapokeris5

Retai, labai retai besilankau klubo veiklose, bet kada Monikutė pakvietė prisijungti prie pokeriuko, net nesuabejojau, kad dalyvausiu. Pamaniau, kad nusimato smagi veikla, o dar pamatysiu senai bematytus draugų veidus.. Tad štai, esu pirmą kartą pas Kęstutį darbo vietoje, kartu su kitais klubo nariais ir naujokais.

Kęstuti, tavo darbo vieta superinė, norėčiau ir aš tokioj įmonėj dirbti! 🙂 . Bet mes ne apie tai. Prie didžiulio pailgo stalo, nukrauto atsineštiniais užkandžiais bei vaisvandeniais,  susėdome mes – būsimi ir jau įgudę pokeristai. Vieno stalo galą užėmė „varguoliai“, kurie nemoka nutaisyti „poker face“, o va kito stalo galą apsėdo turtuoliai, kurie žaidė iš pinigėlių. Vieni rimtai „dirbo“ ir kažką uždirbo, o kiti be paliovos juokėsi iki ašarų 🙂 Taip, ir aš buvau toji „varguolė“, kuri juoku bandė užkariauti pokerio pasaulį. Tiesa, jų buvo daugiausiai, nes tik Edgaras, Sigita, Kęstutis, Žydrūnas ir naujokas Tomas (dėl vardo nesu įsitikinusi, mačiau pirmą kartą), žaidė rimtai ir be jokių juokų.

Kaip sekėsi „varguoliams“? Pokerio taisykles mokino Sigita, vėliau estafetę perėmė Edita. Kada išsiaiškinom kas ir kaip, ir sulaukėm vėluotojų (Monikos, Vitalijos ir Agnės), prasidėjo ale rimtas pokerio žaidimas. Dėliojom kortas, mastėm galimas kombinacijas… Vienas po kito iš žaidimo traukėsi prasilošę pokeristai, kurie jungėsi į UNO žaidėjų gretas. Ir štai, liko stipriausieji: Monika, Vitalija, Sandra, Vilius ir Aivaras. Juokas netilo nė minutei! Porą kartų bandžiau apgauti žaidėjus statydama nemažus „pinigus“ ir nieko neturėdama… Greit tą triuką perėmė ir kiti žaidėjai. Tad niekas nebesuprato, kas kiek rizikuoja 🙂  Monika vienintelė turėdama „porą“ išsimeta kortas, o va Vitalija, Aivaras ir aš nieko neturėdami keliam „stafkę“ ir žiūrim, kas aukštesnę kortą turi 🙂 Juokingiausia būna stebėti tokių žmonių, kaip Monika, reakciją 🙂 Juokas iki ašarų! O kur dar Vitalijos aiškiaregiškumas, kur priversdavo visus raudonuoti ir išsiduoti! 🙂

Taigi, visų smulkmenų daugiau nepasakosiu, bet manau, supratot, kad toks rimtas žaidimas, gali būti laaaaabai linksmas. Dėkoju organizatoriams, dėkoju dalyviams, tikrai puikiai praleistas vakaras!


Vilius

pokeris4

2014 lapkričio 21 diena buvo tokia kaip šimtai kitų dienų. O 2014 lapkričio 21 dienos vakaras buvo kitoks nei šimtai kitų vakarų. Monikos suorganizuoto pokerio vakaro dėka, jis man buvo pirmas. Pirmas vakaras kai žaidžiau pokerį.

Ko gero nenuostabu, jog kalbant apie vakarą pirmiausia prisimenu, jog jame susipažinau su pokerio taisyklėmis ir gavau bent jau simbolinius žaidimo įgūdžius. Antra vertus supratau ir tai, jog neverta žaisti prie „profų“ stalo, nes pagrindinis džiaugsmas ir linksmumas yra prie „naujokų“ stalo.

Taigi jei vėl kada nors dalyvausiu pokerio vakare žinau, jog nors ir nebūsiu naujas, bet rinksiuos naujokų stalą. Nes būtent prie šio stalo yra ne kovojama, o džiaugiamasi. Džiaugiamasi kiekviena akimirka, džiaugiamasi kiekvienu laimėtu žetonu ir neliūdima dėl nė vieno prarasto. Ko gero būtent tai naujokų stalui įkvėpė gyvybingumo. Tiesa pasakius, Gyvybingumas buvo toks stiprius faktorius jog tikrai nusipelnė didžiosios raidės. Gyvybingumas neapleido mūsų stalo iki pat žaidimo pabaigos. Kai kuriais momentais jis buvo tarytum mano dešinioji ranka skatinantis žaisti drąsiau. Kai kuriais momentais mano viziris skatinantis žaisti atsargiau. O galiausiai inkaras, kuris net praradus visus žetonus neleido nudreifuoti į nežinomus vandenis (uno), o tvirtai laike prie stalo ir leido džiaugtis kitų džiaugsmu.

Taigi apibendrinant galiu pasakyti, jog šis pokerio vakaras iki šiol man buvo vienintelis, tačiau tikiuosi jog šį statusą jis praras.

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide