Vakarų Lietuvos slidinėjimo trasų ypatumai: kovoje tarp „Mortos“ ir „Utrių“ „kalnų“ laimi gamta

Slidinėjimo sezonas Lietuvoje trumpas. Minėdamas globalinį atšilimą ir jo sukeliamas problemas, nepasakysiu nieko naujo. Žiemos turizmui tai itin skaudi ir aktuali problema. Lietuvoje norima mažinti sezoniškumą ir kaip viena iš priemonių pasirinkta aktyvaus žiemos poilsio turizmo paslaugų pasiūlos didinimas. Tačiau žmonės planuoja, o vienas, sėdintis ten aukštai aukštai danguje, juokiasi. Nepaisant to, per pastaruosius metus Vakarų Lietuvoje atsirado net dvi įrengtos slidinėjimo vietos.

Klimato pokyčiai Vakarų Lietuvoje

klimato-atsilimas-52c40bb250b23Vakarų Lietuvos gyventojai taip pat jaučia klimato pokyčius. Sniego danga laikosi neilgai, praėjusių metų gruodis buvo labiau rudeniškas, nei žiemiškas. Šaltukas paspaudė tik metų pabaigoje, ir tik neseniai iškritęs sniegas leidžia mums prisiminti ir pasigrožėti Lietuviška žiema. Tačiau prognozės ir toliau išlieka negailestingos – klimatas šiltės. Vakarų Lietuvos regiono, esančio prie Baltijos jūros, klimatas nusakomas kaip vidutiniškai šiltas, nes šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei –3 laipsniai. Galime pasidžiaugti, jog bent jau pagal klimato sąlygas Vakarų Lietuvos gyventojai pirmieji įžengė į Vakarų Europos gretas. Dar keli negailestingi teiginiai: vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje lyginant 1961 – 1990 ir 1991 – 2006 metus pakilo 0,7 – 1 laipsniu, atšilimo tendencijos ryškiausios Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje, speiguotų dienų per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 12 – 15 C0, iki 8 – 9 C0 per sezoną, o pajūryje speiguotų dienų tikimybė yra vos 0,5 dienos per metus. Pajūryje sniego danga laikosi 60 – 70 dienų, o jei labai pasiseks, Žemaičių aukštumoje sniego danga išsilaikys ir iki 100 dienų. Tačiau šylant klimatui dienų su sniego danga Lietuvoje mažėja, sniego danga darosi nepastovesnė. Būdamas verslininkas tikrai nesiryžčiau investuoti į kalvotų slidinėjimo trasų įrengimą Vakarų Lietuvoje, bet tokių pavyzdžių turime net kelis.

Apie aktyvų žiemos poilsį

Turint pagrindinį motyvą aktyviai praleisti laiką gamtoje žiemą, pradedame dairytis sniego. Jo pagaliau sulaukę, suradę ar, esant tinkamos sąlygoms, pasigaminę, lieka tik išsijudinti, išsirinkti norimą veiklą ir linksmai bei aktyviai pramogauti. Žiemos veiklų tipų yra įvairiausių. Visų jų tikrai nesurašysiu. Galime rinktis pagal reikalingą infrastruktūrą, pagal aktyvumą, veiklos vykdymo vietą, paplitimą ar inventoriaus poreikį. Visgi reikia pažymėti, kad slidinėjimas yra populiariausia iš visų žiemos turizmo veiklų, jeigu jau būti visiškai tiksliam – tai kalnų slidinėjimas. Jei yra paklausa, atsiras ir pasiūla. O jei dar tą pasiūlą kurti skatina ir Lietuvos nacionalinė turizmo plėtros Slidinėjimas1programa 2014 – 2020 metams, kurios trečiojo programos tikslo 3 uždavinys – didinti aktyvaus žiemos poilsio turizmo paslaugų pasiūlą, tai pasiruošusių tai padaryti greitai atsiras. Tiesa, minėtoje programoje nėra įvardijama, jog reikia kurti kalvų slidinėjimo trasas, priešingai, pažymima, jog „būtina skatinti steigti ir plėtoti žiemos pramogas teikiančius verslo subjektus (pavyzdžiui, ledo ritulio arenos, „Snow“ arenos plėtra, lygumų slidinėjimo tunelio statyba ir kita), kurti ir plėtoti lygumų slidinėjimo trasas Rytų Aukštaitijos ir Pietų Dzūkijos turistiniuose regionuose.“ Lūkesčiai nėra dideli, iki 2020 metų tikimasi vos dviejų naujų paslaugų tiekėjų, o Vakarų Lietuva čia neminima. Hmm, tai ką visgi mes čia turime?

„Mortos Kalns“ VS „Utrių kalns“

Esame lygumų kraštas, tad tikėtis aukštikalnių slidinėjimo mūsų šalyje būtų itin naivu. Aukščiausia mūsų kalva neviršija 300 metrų virš jūros lygio ir iš aplinkinio kraštovaizdžio beveik neišsiskiria. Žemiausios kategorijos kalnai, pagal sutartą klasifikaciją, siekia 500 – 1000 metrų aukštį, todėl į kalnų slidinėjimą Lietuva nepretenduoja. Lietuvos kalvų slidinėjimo trasos puikiausiai tinka pradedantiesiems, kurie nori išmokti slidinėti ir vėliau vykti į kitas šalis „matuotis“ aukštesnius kalnus. Lietuvos slidinėjimo trasos tinkamos ir įgūdžių atnaujinimui, vėlgi prieš važiuojant į aukštesnius kalnus. Reikia suvokti ir tai, kad Lietuvos slidinėjimo trasos yra labai mėgėjiško lygio, atitinkama ir infrastruktūra. Lietuvoje neturime ilgamečių slidinėjimo tradicijų, mūsų šalies slidinėjimo vietovės pagal infrastruktūrą atsilieka net nuo kaimyninės Latvijos. Ne visi nori ar gali vykti į slidinėjimo trasas esančias užsienio šalyse, todėl vietinių gyventojų poreikį puikiausiai patenkina esamos vietinės slidinėjimo trasos.
Pirmoji Vakarų Lietuvoje įsikūrė „Mortos Kalns“ slidinėjimo vietovė. Būtent vietovė, kitaip pavadinti tikrai negaliu. Turiu įtarimą, kad veiklos koncepciją viena Vakarų Lietuvos slidinėjimo vietovė tiesiog nukopijavo nuo kitos. Kitaip tam tikrų „kliurkinių“ niuansų paaiškinti negaliu. Jau minėjau, kad įvertinus Lietuvos slidinėjimo tradicijas, klimatą, reljefą, sezono trukmę tikėtis aukščiausio lygio infrastruktūros mūsų slidinėjimo vietovėse būtų naivoka. Bet… įvedus į google paieškos sistemą „Mortos Kalns“ pirmu rezultatu parodomas jų puslapis su teiginiu „Mortos Kalns – slidinėjimo kurortas Plungėje“. Neatsilieka ir Utrių kalnas – „Utrių kalns – slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone“. Jei „Mortos Kalns“ tinklalapyje tokių teiginių nematyti, tai „Utrių kalns“ tinklalapyje šis teiginys šviečia visu gražumu. Perskaičiau ir atvipo žandikaulis. Taip neatsakingai mėtytis „kurorto“ sąvoka tiesiog nedovanotina. Suprantu, kad tai tiesioginis vertinys iš užsienio kalbų, bet Lietuvoje turime savo įstatymus ir terminiją. Lietuviška kalva tikrai nėra lygu Alpių kalnams, su visais iš to išplaukiančiais reikalavimais kurorto statusui gauti. Lietuvoje turime 4 kurortus, šis statusas suteikiamas tam tikrais teisiniais aktais įstatymų numatyta tvarka. Birštonas, vienas iš tikrų Lietuvos kurortų, taip pat turi slidinėjimo trasą, bet neprisistatinėja „slidinėjimo kurortu“. Lietuviškąsias trasas pavadinti „slidinėjimo centrais“ būtų arčiau tiesios. Ko jau ko, bet kuklumo Vakarų Lietuvos slidinėjimo vietovėms neprikiši… Stulbinantys panašumai ne tik itin netinkamame šūkyje, bet ir pavadinime. Abi slidinėjimo vietovės vietoje Lietuviško žodžio „kalnas“ savo pavadinime naudoja žemaitišką žodį „kalns“. „Mortos Kalns“ atveju kaip ir viskas aišku. Ši slidinėjimo vietovė įsikūrusi šalia Plungės – Žemaitijos lopšyje, tuo tarpu Utriai geografiškai daug arčiau Klaipėdos kraštui nei Žemaitijai. Daug geriau išlikti originaliu, nei kopijuoti ir kopijuoti nesėkmingai…
Šių slidinėjimo vietovių teikiamų paslaugų ir jų kainų palyginimas pateiktas lentelėje.

„Mortos Kalns“ „Utrių kalns“
Kalvų trasų skaičius  • Raudona: trasos ilgis 230m, aukštis 47m
• Mėlyna: trasos ilgis 280m, aukštis 47m
• Pažengusiems: trasos ilgis 160m, aukštis 27m
• Vaikų kalnelis
 • Mėlyna vidutiniokams
• Raudona pažengusiems 1
• Raudona pažengusiems 2
• Žalia pradedantiesiems
Lygumų trasų skaičius  • Trasa pažengusiems 1,5km
• Trasa pradedantiesiems 0,5km
 —
Snieglenčių trasos Snow parkas 180m, aukštis 30m
Tiesioginė transliacija Pažengusiųjų trasa ir Snow parkas, pagrindinis kalnas, vaikų kalnelis  Kalnas, keltuvas
Keltuvų skaičius 4 2
Slidinėjimo instruktoriai + +
Darbo dienos II – VII   I – VII
Darbo valandos II – V 13:00 – 22:00
VI 10:00 – 22:00
VII 10:00 – 20:00
I-V 12.00-22.00
VI 10.00-22.00
VII 10.00-21.00
Slidinėjimo kaina 1,5 val. 6 – 8 EUR; 2,5 val. 7,5 – 9 EUR; 4val. 9 – 11 EUR; diena 12 – 13 EUR   1,5 val. 6 – 7,5 EUR; 3val. 9 – 10,5 EUR; diena 11,5 – 13 EUR
Nuomojama įranga  Slidės, slidžių batai, lazdos, snieglentės su batais, šalmai, akiniai.  Slidės, slidžių batai, lazdos, snieglentės su batais, šalmai.
Nuomojamos įrangos kaina  Šalmas – 2 EUR dienai
Akiniai 1 EUR dienai.
Slidžių, snieglenčių komplektas: 1,5 val. 6 – 8 EUR; 2,5 val. 7,5 – 9 EUR; 4val. 9 – 11 EUR; diena 12 – 13 EUR
Šalmas 2 EUR 1,5 val.
Slidžių, snieglenčių komplektas: 1,5 val. 6 – 7,5 EUR; 3val. 9 – 10,5 EUR; diena 11,5 – 13 EUR
Taikomos nuolaidos Vaikams iki 12 metų   Vaikams iki 12 metų ir senjorams virš 55 metų

Subjektyviai nelyginsiu kuri slidinėjimo vietovė geresnė. Kiekvienas išbandęs greičiausiai turės savo asmeninę nuomonę. Palyginsiu tai, ką galima palyginti objektyviai.
Šalia Plungės įsikūrusi slidinėjimo vietovė šiemet skaičiuoja jau šeštuosius veiklos metus, todėl turi daugiau veiklos patirties. Plungėje trasos platesnės ir ilgesnės. Čia veikia 4 skirtingų greičių keltuvai, kai Utriuose yra du keltuvai, kurių vienas aptarnauja visas pagrindines trasas, kitas skirtas tik vaikų trasai. Šalia Plungės esanti slidinėjimo vietovė turi atskirą snieglenčių trasą, taip pat dvi lygumų slidinėjimų trasas. Utriuose tokių trasų nėra, nors pasiūloje yra snieglenčių nuoma. Slidininkams ir snieglentininkams leisti slidinėti toje pačioje trasoje nėra gera idėja, nes nepatogumų patiria tiek vieni, tiek kiti.
Abiejų slidinėjimo vietovių darbo valandos ir dienos iš esmės nesiskiria, vienintelis skirtumas, jog Plungėje pirmadieniais slidinėti nepavyks. Žinant faktą, jog po darbo ir savaitgaliais slidinėjimo vietovėse būna daug žmonių, ypač pirmosiomis veiklos dienomis ir savaitėmis, sveikintina iniciatyva internetiniuose puslapiuose tiesiogiai rodyti vaizdą iš trasų. Taip potencialūs klientai gali įvertinti lankytojų srautus ir pasirinkti sau priimtinesnę slidinėjimo vietovę.
Kainodara ir nuomojamos įrangos pasirinkimas taip pat labai panašus. Tačiau ir šioje vietoje nedidelį pranašumą turi slidinėjimo vietovė šalia Plungės, kurios kainodaros sistema turi vienu pasirinkimu daugiau. Beveik visą įrangą galima išsinuomoti vietoje, išskyrus slidininko kombinezoną. Jį kiekvienas klientas turi turėti savo, arba slidinėti su tam nepritaikytais drabužiais. Pasitaiko ir tokių atvejų. Sušalus galima užsukti šalia abiejų slidinėjimo vietovių esančias kavinukes ir susišildyti. Maitinimo įstaigų vertinimas šiuo atveju būtų subjektyvus, todėl nesiplėtosiu.
Žvelgiant vien tik pamatuojamus kriterijus „Mortos Kalns“ turi daugiau pranašumų prieš „Utrių kalns“, tačiau ir pastaroji slidinėjimo vietovė turi vieną stiprų kozirį – yra arčiau Klaipėdos, t.y. arčiau didesnės rinkos. Dvi slidinėjimo vietovės Vakarų Lietuvoje didina konkurenciją, skatina gerinti paslaugų kokybę ir leidžia gyventojams pasirinkti sau priimtinesnę. Norint išmokti slidinėti, ar prisiminti turimus įgūdžius, šios slidinėji trasos bus kaip tik. Aukštos kokybės ir tobulos infrastruktūros nesitikėkite, kainos nėra itin žemos, tačiau tai pigiau nei tektų važiuoti slidinėti iki Latvijos.

Rašant straipsnį naudotasi:

  • Lietuvos nacionaline turizmo plėtros programa 2014 – 2020 metams
  • Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros studija
  • „Mortos Kalns“ www. mortoskalns.lt
  • „Utrių kalns“ www.utriukalns.lt

Edgaras Vaškaitisas

2016 sausis

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide