Vandens ir sausumos keliu į Kuršių neriją keliaukite aktyviai bei turiningai

Nuo 2014 metų turistinio sezono pradžios  AB „Smiltynės perkėla“ suteikia galimybę Nidą ar Juodkrantę pasiekti vandens keliu. Visą vasaros sezoną maršrutu Klaipėda – Juodkrantė – Nida – Juodkrantė – Klaipėda kursuoja greitaeigis keltas „Smiltynė“. Džiugi žinia dviratininkams, kelte įrengtos vietos dviračių gabenimui, o svarbiausia, kad tai nieko papildomai nekainuoja. Šioje apžvalgoje žvilgsnis į keltą „Smiltynė“ ir Kuršių nerijos gėrybes iš turizmo pusės.

Nidos pasiekiamumas

laivas-SMILTYNE-1-LargeAntrą sezoną besidarbuojantis keltas „Smiltynė“ be jokių abejonių paįvairino susisiekimą su Nida, Juodkrante, kartu išplėtė turistinių maršrutų pasiūlą Lietuvos pajūryje. Jeigu vasarą Jums svarbu ne turistiniais tikslais iš Klaipėdos nukeliauti į Juodkrantę ar Nidą, greičiausiai svarstysite kelis variantus. Alternatyvas paskaičiuoti nesunku. Vykdami lengvuoju automobiliu būsite mobilesni ir greitesni (jei karštomis vasaros dienomis neteks po 2 – 3 valandas stovėti eilėse prie keltų), tačiau ir kaštai bus didžiausi. Automobilio perkėlimas su vairuotoju 11,05 EUR, ekologinis mokestis priklausomai nuo datos 5 -10 EUR, kuras iki Nidos 3 – 8 EUR. Bendroje sumoje 19 – 29 EUR ir galvos skausmas kur Nidoje pastatyti automobilį. Kitas variantas vykti autobusu. Vasarą autobusai kursuoja kas valandą, jų išvykimo grafikas suderintas su keltų grafiku. Persikelti keltu kainuos 0,8 EUR, autobuso bilietas nuo 3,48 iki 5,40 EUR. Viso 4,28 – 5,40 (vykstant brangiausiu autobusu išvykstama iš Klaipėdos autobusų stoties, todėl už keltą mokėti nereikia). Teoriškai įmanoma nemokamai pasiimti ir dviratį. Žodis „teoriškai“ čia paminėtas ne be reikalo. Taip, Jūsų dviratį be jokių problemų ir be jokio papildomo mokesčio iš Klaipėdos perkels į Smiltynę, tačiau čia džiaugsmai ir pasibaigs. Autobusų maršrutą Smiltynė – Nida – kautraSmiltynė aptarnauja vietiniai vežėjai, kurių autobusai nepritaikyti gabenti dviračius. Gal pavyks su vairuotoju susitarti, bet keliauti vediniems „GAL“ tikriausiai nesinorėtų. Labai ribotą dviračių kiekį, iš anksto rezervavus, gali pervežti įmonė „Kautra“, tačiau jos autobusai į Nidą vyksta tik kartą per dieną. Tačiau jei vykstate ne turistiniais tikslais, kam Jums tas dviratis? Priklausomai nuo kelionės laiko, vežėjo ir maršruto, kelionė autobusu truks nuo 50 minučių iki beveik 2 valandų (jei į autobusą įsėdate ne Smiltynėje). Galiausiai alternatyva keltu „Smiltynė“. Iki Nidos kelionės trukmė 2 valandos 5 minutės (55 minutės iki Juodkrantės), bilieto kaina 10 EUR (iki Juodkrantės 8 EUR). Žinoma, lieka galimybės iki Nidos važiuoti dviračiu ar eiti pėstute, tokiu atveju Jums kainuos tik persikėlimas per marias 0,8 EUR. Tačiau, jei laikas svarbus ir vykstate ne turistiniais tikslais, kažin ar pastarąsias alternatyvas rinksitės.

Keliavimo būdas Kaina iki Nidos EUR Kelionės trukmė iki Nidos
Lengvuoju automobiliu 19 – 29 60 – 90 min.
Autobusu 4,28 – 5,40 50 – 115 min.
Keltu „Smiltynė“ 10 125 min.
Dviračiu 0,8 120 – 300 min.
Pėsčiomis 0,8 420 – 720 min.

Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys ne Kuršių nerijos pasiekiamumui. Svarbiausia – naujas vandens kelias į Nidą, kuris gali būti puikiai apjungtas į vieną maršrutą su dviračių taku esančiu Neringoje. Klaipėda – vienas Lietuvos miestų, kuriame kasmet dviračiai vis populiarėja. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai pamėgo dviračių takus esančius mieste, savaitgaliais daugelis renkasi keliones dviračiais iki Palangos ar Juodkrantės. Šie, vienadieniai maršrutai, populiarūs ne vien dėl gerų dviračių takų ar gražių vaizdų, bet ir dėl atstumo. Abiem atvejais pirmyn ir atgal numinama apie 50 – 60 kilometrų, o tai priimtina psichologinė ir fizinė kilometrų riba dviračių mėgėjams. Kiek sudėtingesnė situacija iki šiol būdavo su Nida, nes iš Klaipėdos nei laiko, nei kilometrų požiūriu nesulakstysi per dieną pirmyn ir atgal derindamas malonų pasivažinėjimą su poilsiu. Žinoma, tai netaikoma itin sportiškiems žmonėms, bet 110 kilometrų atstumas per dieną ne kiekvienam. Keltas „Smiltynė“ tapo puikia alternatyva vienadieniams keliauninkams. Į vieną pusę nuplaukiama keltu, atgal grįžtama dviračiu. Rekomenduotina pirmuoju reisu nuplaukti iki Nidos, o tuomet ramiai dviračiu grįžti į Klaipėdą. Būsite nuo nieko nepriklausomi ir nereikės žiūrėti į laikrodį, ar netyčia nepavėluosite į keltą. Šį maršruto variantą ir išbandė šių eilučių autorius

Pasiruošimas kelionei

20150822_190811Keliaudami keltu tikrai nepavargsit, iššūkių gali pareikalauti parmynimas atgal į Klaipėdą. Vieniems 50 kilometrų nuotolis gali pasirodyti juokingas, kitiems tai tampa gyvenimo iššūkiu. Tame nėra nieko blogo, tiesiog kiekvienas dviratininkas turi skirtingą fizinį pasiruošimą, skirtingą supratimą apie pasiruošimą kelionei. Pateiksiu keletą patarimų, kurie padės palengvinti kelionę rečiau minantiems dviračių pedalus.

Pasiruošimas kelionėje prasideda galvoje. Pirmiausia reikia panaikinti psichologinį barjerą ir suvokti, kad 50 kilometrų nėra didelis atstumas. Tai ne varžybos, tai važiavimas savo malonumui. Jeigu dviračiu važiuojate rečiau, Kuršių nerijoje atsisakykite kelių apsunkintų atkarpų. Nidoje tai važiavimas dviračiu ant Parnidžio kopos. Taip, nuo kopos vaizdas atsiveria pasakiškas, bet norint dviračiu privažiuoti iki ant jos esančio saulės laikrodžio, teks įveikti dvi stačias įkalnes. Geriau užkopti pėstute specialiais laiptais, dviračius paliekant apačioje. Lygiai tą patį rekomenduoju padaryti jei norite pabuvoti negyvose kopose. Specialus takelis skirtas pėstiesiems, dviračiu iki viršaus neužminsite, o juos tempti pakankamai sudėtinga. Galiausiai Juodkrantė. Važiuojant nuo dviračių tako iki Juodkrantės ir grįžtant atgal į dviračių taką teks įveikti dvi stačias įkalnes.

3Suprantu, kad kai kurių šių Neringos perlų nepamatymas būtų nedovanotina klaida, todėl rinkdamiesi kompromisinį sprendimą ir dviračius palikdami papėdėse pasirūpinkite tinkama spyna. Kuršių nerijoje dviračių vagystės retas atvejis, tačiau tvirta spyna nepakenks. Atkreipkite dėmesį ir su kokiu dviračiu važiuojate. Savaime suprantami niuansai, kad padangos turi būti pilnai pripūstos, tinkamai sureguliuotas vairas ir sėdynė, sutepta dviračio grandinė, pasiimtas dviračio remonto komplektas. Mažiausiai norėtųsi, kad viduryje miško nuleistų padangą o Jūs neturėtumėte jokio reikiamo įrankio šalia… Jeigu Jūsų dviratis nėra kultūros paveldo vertybė, ar „vienkartukas“ pirktas už simbolinę sumą pinigų, tuomet didelių bėdų jau išvengėt. Dažnai mėgstama pabrėžti dviračių turimą pavarų skaičių. Klausimas Jums: o kiek iš esamų pavarų realiai naudojate? Kad ir kaip skambėtų keistai, tačiau dažnai nutinka taip, kad važiuojant ilgesnius atstumus pasirenkamos neteisingos, „sunkaus mynimo“ pavaros. Greičio nėra ir nereikia, o kojos nuvargsta. Kita bėda, kad keičiantis reljefui nėra perjunginėjamos pavaros, kas dar labiau apkrauna kojas ir apsunkina mynimą.

Atkreipkite dėmesį į orų prognozes žiūrėdami ne tik į oro temperatūrą ir ar lis, bet ir į vėjo stiprumą bei kryptį. Vėjo atžvilgiu, dviračių takas Kuršių nerijoje gana dėkingoje situacijoje, nes jį sulaiko miškai, arba Baltijos jūros kopagūbris. Tik keliose atkarpose važiuosite visiškai atviroje erdvėje. Jeigu diena saulėta, stenkitės nevažiuoti per pačią kaitrą, geriau šį laiką praleiskite prie vandens ar lankytinuose objektuose. Galiausiai atkreipkite dėmesį į savo aprangą. Esant galimybei, visus daiktus sudėkite į prie dviračio tvirtinamus specialius krepšius. Jei tokios galimybės nėra, stenkitės kuprinės neperkrauti, nes visą svorį teks temti kartu. Apranga turi atitikti oro sąlygas, rekomenduoju įsigyti ir dėvėti bent specialius dviratininko šortus. Po kelionės jie slopina pažinimo pojūtį „iš kur kojos dygsta“. Jei jau pasiruošėm kelionei, perkam bilietus ir lekiam į keltą!

Keltas „Smiltynė“

20150822_115430Katamarano tipo greitaeigis upinis laivas „Smiltynė“ pritaikytas pervežti turistus ir jų dviračius. Kelte įrengtos 72 sėdimos vietos keleiviams ir 43 vietos dviračių gabenimui. Keltas tvarkingas, nėra visiškai naujas, tačiau toli gražu ir nesudėvėtas. Bilietus rekomenduojama įsigyti iš anksto internetu, bus ne tik patogiau, bet ir ramiau. Saulėtomis vasaros dienomis, o ypač savaitgaliais, laivas būna pilnas, todėl nepasirūpinus bilietu iš anksto gali tekti likti krante. Kaip jau buvo rašyta, bilieto kaina iki Juodkrantės 8 EUR, iki Nidos 10 EUR. Mano rekomendacija vykti iki 20150822_115403Nidos. Tai patraukliau kainos požiūriu, gražiausi vaizdai atsiveria už Juodkrantės, ypač kai visu gražumu matyti negyvosios kopos. Tiesa, apie vaizdą… Laive įrengti dideli panoraminiai langai, tad keleiviai net būdami viduje gali gėrėtis nuostabiais gamtos vaizdais. Šioje vietoje tenka smarkiai papriekaištauti AB „Smiltynės perkėla“ ir kelto įgulai. Įmonė turi suvokti, kad nors keltas ir yra greitaeigis laivas, kuris gali išvystyti iki 46 km/h greitį, tačiau tai nėra pigiausias ir greičiausias būdas pasiekti Nidą. Pridėtinę kelionės vertę suteikia būtent vaizdas pro langą, todėl langai privalo būti ITIN ŠVARŪS! Deja, bet situacija su langų švara daugiau nei liūdna. Pateiktose fotografijose galite puikiai matyti užfiksuotus vaizdus pro kelto langus. Sutapimas ar ne, bet viena pusė buvo daug purvinesnė už kitą, o keliaujama buvo pirmuoju ryto reisu. Atrodytų tiek nedaug reikia, bet šis šaukštas deguto tampa itin reikšmingas statinėje medaus. Pasižiūrėkite į Klaipėdą atplaukiančius didžiuosius kruizinius laivus! Kol laivas stovi uoste ir turistai dalyvauja ekskursijų programose, laivo įgula su specialiais aparatais valo išorinius laivo langus. Valo, nes geras ir švarus vaizdas tokiose kelionėse itin svarbu!

20150822_094357 20150822_094406Kelte veikia baras, tad keleiviai gali užsisakyti gėrimų ir užkandžių. Pasirinkimas nėra platus, tačiau ir norintys išgerti
kavos ar išgerti sumuštinį nusivylę neliks. Gėrimų ir užkandžių kainos aukštos, todėl masinio pirkimo nėra. Laivo salone keleiviai sėdi panašiai kaip ir autobuse. Sėdimos vietos padalintos į tris dalis, tarp kurių yra praėjimai. Oficialiai teigiama, kad kelionės metu galima išeiti į denį. Tačiau tai nebus toks laivo denis, kokį įsivaizduojate. Į kelto pirmagalį, greičiausiai dėl saugumo sumetimo keleiviams patekti negalima, tuo tarpu laivagalio denis skirtas dviračių gabenimui. Esant pilnam dviračių skaičiui, vietos denyje daug nelieka ir ilgiau jame būti nesinori. Denyje yra kelios vietos, kuriose patogu stovėti ar atsisėdus matosi graži aplinka, tačiau šiuo malonumu gali mėgautis iki 10 žmonių. Tiesiog laivo konstrukcija tokia ir nieko čia nepadarysi, bet jei pasvajojant apie ateitį, tai ateities kelte norisi, kad jis turėtų panoraminį denį, kad ir ant stogo.

Plaukiant keltu už 1,5 EUR galima užsisakyti audio gidą. Gidas parengtas keturiomis kalbomis – lietuvių, rusų, 20150822_095939vokiečių ir anglų. Pasakojimai įrašyti tvarkingai, taisyklingai. Klasikinių ekskursijų fanatikams audio gidas bus kaip tik, gal net pasiges daugiau informacijos. Asmeniškai manęs audio gidas nesužavėjo. Taip, jis parengtas pagal metodikas, taip pasakojimas rišlus, taip pasakojimas susietas su kelionės maršrutu ir matomais ar dalinai matomais objektais. Tačiau, jei šį audio gidą iš laivo perkeltume į autobusą, visa informacija tiktų lygiai taip pat. Asmeniškai audio gidas man pasirodė nuobodus, neišsiskiriantis ir, kad ir kaip keistai skambėtų, nemodernus. Šiuolaikiniame pasaulyje jau yra modernesnių audio gidų, kurie nėra itin brangūs ar sunkiai įsigyjami. Didžiausia esamo audio gido bėda, kad pasakojimai nutyla neribotam laikui, klausytojas turi būti nuolat įsitempęs ir pasiruošęs, kad nepraklausytų įspėjamo signalo apie toliau tęsiamą pasakojimą. Ausinių visos kelionės metu nedėvėsi, o jas nusiėmus įspėjamą signalą praklausyti labai lengva, galimybės pačiam pasirinkti pasakojimo laiką, temą, ar pasakojimą perklausyti, nėra.

Kelionė neprailgsta ir greitaeigis laivas švartuojasi Nidos uostelyje.

 

Veikla atplaukus ir grįžimas atgal

_maps only.inddJei prieš kelionę nesuplanavote ką veiksite atvykę, būtinai apsilankykite Nidos kultūros ir turizmo informaciniame centre „Agila“. Malonūs darbuotojai Jums patars, pasiūlys. Geru oro veiklų yra įvairiausių, keblumų kyla esant lietui. Informacinis centras yra paruošęs TOP 10 veiklų Nidoje, kuriame dominuoja ramybė, gamtos pažinimas, kultūra ir žinoma žuvis. Lygiai taip pat paruoštas lankstinukas su lankytinomis vietomis Juodkrantėje. Visų objektų per dieną tikrai neaplankysite, todėl teks pasirinkti savo favoritus. O čia jau skonio ir noro reikalas.

Planuodami savo laiką turėkite omenyje, kad dviračiu iki Klaipėdos 50 – 53 kilometrai, priklausomai nuo to, į kurią perkėlą grįšite. Visas dviračių takas asfaltuotas, trasa nėra sudėtinga. Važiuodami lėtu, ramiu tempu, per valandą nesunkiai numinsite 12 – 14 kilometrų, šiek tiek spustelėjus bus įveikti 17 – 18 km/h. Nuo Nidos iki Preilos dviračių takas naujai išasfaltuotas, šioje atkarpoje dviratis tiesiog limpa prie dangos. Deja, tačiau už Preilos gera danga pasibaigia ir atkarpa iki negyvųjų kopų yra prasčiausia, vietomis duobėta. Nuo negyvųjų kopų iki Juodkrantės (apie 12km) dviračių takas eina palei rezervato teritoriją, kurioje bet kokia veikla draudžiama. Todėl geriausia šią atkarpą praminti po poilsio ir sustojimo prie negyvųjų kopų. Kilometrus padės skaičiuoti dviračių tako pakraščiuose kas kilometrą esantys stulpeliai rodantys nuvažiuotų kilometrų skaičių. Visoje trasoje tolygiai įrengtos atokvėpio vietos, maisto ar gėrimų atsargas galite papildyti Nidoje, Preiloje ar Juodkrantėje. Nesvarbu ar į Klaipėdą grįšite jau sutemus, ar šviesoje, įmynę į paskutinę kalvą akimirkai sustokite. Prieš Jus atsivers nuostabi Klaipėdos panorama, kuri vainikuos visą kelionę!

Gero kelio!

Naudingi puslapiai: www.keltas.lt, www.nerija.lt, www.bicycle.lt,

Autoriaus, www.bicycle.lt ir www.keltas.lt nuotraukos

as

Edgaras Vaškaitis.
2015 rugpjūtis

 

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide