Žirgų lenktynės „Sartai 2015“

20150207_134115

Nuo XIX a. pradžios, žiema Dusetose ant Sartų ežero vyksta žirgų lenktynės. Nuo 1905 metų jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome – elipsės formos. Kartais dėl prastų meteorologinių sąlygų jos organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.
Veikla: Žirgų lenktynės „Sartai 2015“

Data: 2015-02-07

Laikas: nuo 5 val. ryto

Vieta: Dusetų hipodromas, Zarasų r.

Dalyviai: Vita, Aivaras, Artūras, Sandra

Sandra

Apie Sartų lenktynes svajodavau nuo studentavimo laikų, bet vis neturėdavau galimybių nuvažiuoti. Tai orai prasti, tai bendraminčių neatsirasdavo, tai nebūdavo transporto priemonės… Bet šiais metais nusprendžiau, kad žūtbūt turiu įgyvendinti savo norą ir man padės A.L.L. bendraminčiai. Džiaugiuosi tais žmogeliukais, kurie nepabūgo šaltesnio oro, ilgos kelionės ir pasiryžo su manimi keliauti per visą Lietuvą link Zarasų :).

Iš vakaro sutarėme, kad aš iš Palangos atvyksiu į Klaipėdą 20150207_134807apie 5 val. ryto ir paimsiu sutartoje vietoje Aivarą bei Vitą. Kaip visada pavėlavau, nes žadintuvas visiškai neskambėjo ir šiek tiek pramiegojau 🙂 Gerai, kad viskas gerai, tik žadėtos arbatos ir sumuštinių nebepadariau.

Vairavimo sąlygos buvo ne pačios geriausios, nes ryte buvo nemenkas rūkas. Bet gerai, kad maršrutas kaip į Biržus važiuoti, tad užsimerkus galiu vairuoti :)). Taip pat nustebino Rokiškio r. keliai, kad jie barstomi ne druska, o žvyru. Baiminausi, kad kitų mašinų pakelti akmenukai nepramuštų stiklo…

Tik įvažiavus į Rokiškio miestą, užsukome į degalinę. Degalinės operatorė negalėjo atsistebėti, kad mes sukorėme tokį kelią tik tam, kad gyvai stebėtume žirgų lenktynes :). Taip, mes esam kartais išprotėję, bet nuo to tik smagiau gyventi!20150207_121815

Atvykome lygiai 10 val., nors įsivaizdavau, kad važiuosime ilgiau. Bet labai gerai, nes kitu atveju automobilį būtume pasistatę kur nors už kilometro nuo renginio vietos 🙂 Pirmu taikymu aplankėme mugę, bet taip nieko ir nenusipirkome. Bet kiti renginio žiūrovai buvo kur kas dosnesni prekiautojams, nes vos ne kas antras nešėsi po maišelį duonos, žuvies, kitų rankdarbių.. Ir dar ten išlaikyta tradicija pirkti baronkas ir kabinti ant kaklo! 🙂

Po poros valandų mes jau stebėjome žirgų apšilimą ir pačias varžybas. Varžybas įsivaizdavau visai kitaip… Žirgai su vadeliotojais prabėga vieną ratą arba du ir toliau vyksta apdovanojimai. Ir taip, jei neklystu, 7 pravažiavimai kas 15 min. Tokios varžybos oficialiai rengiamos jau 108-ą kartą ir sutraukia gausybės žiūrovų. Reikia tik paminėti, kad kitą kartą prieš važiuodami, reiktų įsigilinti į vadeliotojų pasiekimus, rekordus ir, galbūt, net bandyti statyti už tam tikrus žirgus. Taip bus dar įdomiau stebėti varžybas.

Likus paskutiniam žirgų prabėgimui, mes išjudėjome link Biržų. Nesulaukėme varžybų galo, nes šaltas vėjas tik stiprėjo, o dar ir lyti pradėjo.. Beaptardami globalias problemas, net nepajutome, kaip privažiavome Biržų kraštą. Padarius mini ekskursiją, nes tikrai buvo labai šalta, užsukome į alaus daryklos „Rinkuškių alus“ parduotuvę bei restoraną pavalgyti.

Sotūs ir laimingi, na, gal dar ir lengvai išvargę važiavome link namų. Prieš Plungę, savo bendrakeleivius pagasdinau, kai negalėjau sustabdyti automobilio, pasivijus priešais važiavusį automobilį, nes kelio danga buvo padengta ledu. Bet į galutinius taškus grįžome sveiki, o tai svarbiausia :). Noriu pasidžiaugti savo ekipažu, kad mes tiek daug turėjome kalbos, jog net muzikos nereikėjo. O dar tas džentelmeniškumas, kad vyrukai susėdo į galą, o mergelės, kaip poniutės, priekyje sėdėjo.. :)) Šaunuoliai!

Aivaras

Ogi viskas prasidėjo taip…20150207_115920

Mūsų all Sandrai pasiūlius klubiečiams nuvykti į žirgų lenktynes, susivokiau, kad jas esu mates tik per televizorių arba tik lošimų namuose, kur visi laiko po popierių rankose ir įtemptai žiūri sulipę į ekranus. Taigi klausiau saves, kodėl nenuvažiavus ir nepasižiūrėjus lekiančių žirgų gyvai dideliame gerbėjų apsupty?! 🙂

Tad nuo čia ir prasidejo kelionės planavimas, biudžeto skaičiavimas, turistinių pusryčių pirkimas, bagažo krovimas, kur prasideda mūsų keliautojų linksmybių pradžia!

Dar prieš išvakares Sandra paskambino informuoti bei aptarti tam tikras kelionės detales, kaip kad kelintą valandą kelti, kada išvažiuoti, kaip rengtis ir ar pasiimti su savimi popieriaus ruloną, nes reikalui prispyrus, plastmasinėse dėžėse ten jo galime ir nerasti! :)))

Taigi, pasibaigus pokalbiui, buvome sutare, kad Sandrute mus atvažiuoja paimti 5 val ryto ir mes su Vita, jos lauksime išėję į pagrindinę gatvę. Ir kaip Jūs galvojate…

Taigi jau 5 ryto apsirenges ir pasiruoše tripčioju žiūrėdamas į laikrodį laukdamas mūsų Sandrutės skambučio ir staiga skamba….

Pakeliu ragelį, ir jo kitame gale girdžiu, „Tu neįsivaizduoji kas nutiko (pagalvojau gal ratą nuleido), o ji atsako, tiek skaniai neparpiau jau ilgą laiką!“ :))) Tačiau ji prisiekė, kad išspaus…

Jau buvau begalvas, kad ir tuom pasibaigs mūsų žirgai, kad atsikėlėme anksti ryte ir išėjome į gatves 5 ryte, bet…

Su Vita pastebime, kad parlekia skubėdama mašina už kurios vairo sėdi šviesiais plaukais mergina ir abu vienu metu ištarėme, tai mūsų Sandra atvažiuoja ir tuoj pat pradedame mojuoti rankomis, kad mus pastebėtų . Ir kagi…

Sandrai sustojus bei pasidėjus savo lagaminus mašinos bagažinėje sėdome į vidų džiaugda

20150207_124206

miesi, kad vis dėlto važiuojame žiūrėti žirgų! O tuo tarpu Sandra pradėjo pasakoti kaip „sustojo žadintuvas pasibaigus akumuliatoriui“ tačiau laimei susapnavo mus piktus su Vita bestovinčius kelyje, ir staiga prabudo! 🙂 Tad taip prasidėjo…

Mūsų kelionė į Sartus, kurie yra 450 km nuo Klaipėdos. Kadangi teko anksčiau keltis, o kelias tolimas su savimi pasiėmiau kelioninę paduškėlę. Užvažiuojame į degalinę, užsipilame kurą ir tik išvažiavus į autostradą, aš jau pučiu savo paduška ruošdamasis snustelti. Patogiai įsitaisau.

Kelyje tirštas rūkas, sunku ką įžiūrėti, tačiau laimei, kad mūsų vairuotoja dažnai važinėjasi šiuo keliu, tad lekiam nestabdant, kaip ralio lenktynininkai! 🙂

Suprantama, kad lenktyniniame automobilyje sunku atsipalaiduoti nors ir pripusta po galva paduškėlė! Tad visada stebiu kelią viena akimi, kol neprivažiavome Plunges, kur prisijungė prie mūsų dar vienas ALL klubo kolektyvo narys – žirgų mylėtojas Artūras! 🙂

Artūras

Kai pamačiau pasiūlymą vykti į Sartų le20150207_160625nktynes iškart pagalvojau „O kodėl gi ne?“. Turbūt tai didžiausias toks žiemos renginys išskyrus visokias kalendorines šventes 😉 Įdomu pamatyti gyvai kažką ne tik per TV ekraną. Keistoka buvo, kad susiformavo tik vienas ekipažas, bet labai kokybiškas.

Kadangi orai nežadėjo būti šalti, tai turbūt visi nusprendė, kad ten oras bus kaip Klaipėdoje, tai truputi, kaip paaiškėjo, vėliau klydome 🙂 Jei išvyktume visad sutartu laiku turbūt būtų neįdomu, todėl labai neskubėjau, taip mano manau visi ir visad išvažiuojam vėliau 😀 Reikėtų pagirti Sandrą, kad nebuvo baisu su ją važiuoti, nereikėjo nė apšilimo… Sunku pasakyti kas buvo linksmiau, bet man asmeniškai tai pati kelionė ir nagrinėjamos temos, kaip visada temos prasideda nuo maisto ir oro, o baigiasi apie S…. 🙂 Tai ir yra visų kelionių žavesys, ne pats tikslas, bet kelias iki jo 🙂 Nes tos kelios valandos atrodo prabėgo visai nepastebimai.20150207_133737 (1)

Pats renginys, gaila, kad vyko ne ant ledo, bet visumoje buvo įdomu. Ar važiuočiau antrą kartą? Na gerai pagalvočiau, tik su gera kompanija, nes visi prekybininkai iš esmės tas pats visur, o pačios lenktynės pora važiavimų įdomu pažiūrėti, o paskiau jau ieškai, kur sušilti 🙂 Na nors paragavau karšto alaus, toks savotiškas gėrimas, daug neišgersi, karštas vynas vis dėlto pirmoje vietoje lieka, apie kitus nekalbam 😀

Aplamai renginys gaunasi taip – žiūrim važiavimą – ieškom WC – ieškom, kuom sušilti iš vidaus – ir vėl ratas 😀 Žmonių iš tikro daug, sunku pasakyti kiek dalyvavo, bet manau apsilankė tikrai 4 nulių zonoje 🙂

Keliaujant atgal, užsukome į Biržus, kur apžiūrėjome vietos įžymybes, nes Aivaras matė bent jau pirmą kartą. Sandros mama palepino labai skaniu pyragu, ech tos mamos 😉 Aš atradau savo pašaukimą… pilti dujas 😀 Na tik vat dvejos durys ir šokinėjimas iš galo pavojingas, juk mes jau ne 20mečiai… 😀 Na vakaro vinimi tapo apsilankymas alaus darykloje, alaus pasipirkimas ir vaka20150207_114816rienė. Na vakarienė tikrai buvo skani, labai įdomūs patiekalai, tokie keistoki deriniai kartais, bet skanu. Superinė aplinka, tikrai labai patiko ir visiems rekomenduočiau, ne tik skaniai pavalgyti, bet ir paragauti įvairių gėrimų, nedažnai paragausi alaus su uogiene ;))) Na gal tik Vita turi kitokią nuomonę 😛

Na manau grįžtant buvo linksmiausios temos, manau jų liko ir kitam kartui 😀 Beje grįžtant už Telšių įtartinai sulėtėjo kitos transporto priemonės, kol Sandra nenuspaudė stipriau stabdžių ir paaiškėjo kodėl 🙂 Asmeniškai vairuojant nuo Plungės link namų teko mašinas lenkti ant 50 :)))

Dėkui visiems kelionės dalyviams už gerą nuotaiką ir smagią kelionę 😉

Taip pat skaitykite...

rfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-sliderfwbs-slide